Asmens sveikatos priežiūros paslaugos kokybiškai atliepiant skirtingus gyventojų poreikius – tai vienas iš Vilniaus miesto savivaldybės išsikeltų tikslų, kurie jau pusmetį įgyvendinami pavaldžiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose diegiant Tarybos patvirtintą vieningą veiklos vykdymo standartą.
Tam, kad formuotųsi vieninga praktika ir realiai gerėtų situacija skirtingus poreikius bei lūkesčius turinčių pacientų atžvilgiu, būtų vadovaujamasi žmogaus teisių ir universalaus dizaino principais savivaldybė ne tik pateikia rekomendacijas, bet ir kartu su įstaigomis nuosekliai veikia, didindama informuotumą, stiprindama sveikatos srityje dirbančiųjų kompetencijas skirtingas negalias turinčių asmenų, jiems teikiamų sveikatos paslaugų teikimo klausimais.
Bendradarbiaujant su įvairias negalias ar pacientų grupes atstovaujančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis, valstybės, savivaldybės įstaigomis bei verslo atstovais trečiadienį surengta pirmoji teminė dalijimosi žiniomis, patirtimi bei gerąja praktika konferencija. Ja siekiama ne tik stiprinti įstaigų administracijų, medicinos darbuotojų žinias ir įgūdžius žmogaus teisių užtikrinimo, negalios, paslaugų prieinamumo temose, bet ir keisti požiūrį bei praktikas, kurios vis dar dažnai sutinkamos komunikuojant ar organizuojant sveikatos paslaugas ir dėl šios priežasties nukenčia jų kokybė ar prieinamumas vilniečiams.
„Vieningas asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos standartas apima daugybę sričių, tarp jų ir jautriausius klausimus, tokius kaip paslaugų teikimas žmonėms su skirtingomis negaliomis. Tai asmens sveikatos priežiūros įstaigose dirbantiems vadovams ir specialistams vis dar neretai kelia iššūkių siekiant realiai pritaikyti infrastruktūrą ar tinkamai suteikti paslaugas visiems be išimties. Tam reikalingos ne tik teisingos nuostatos, motyvacija keistis ar finansavimas, bet ir specifinės žinios, tam tikrų temų, aspektų gilus išmanymas. Savaime suprantama, kad tinkamai atliepti pacientų poreikius, perprasti komunikacijos, vadybos ypatumus, nedaryti ar nekartoti klaidų žmogaus teisių aspektu kiekvienai įstaigai individualiai yra tikrai sudėtinga.
Ieškodami efektyviausio būdo dalintis patirtimi, pavyzdžiais ir diskutuoti apie nepatogias, bet itin svarbias temas, pakvietėme įstaigų vadovus ir komandų narius į pirmąją tokią konferenciją. Siekiame ne tik stiprinti darbuotojų kompetencijas, padėti jiems jaustis užtikrinčiau, bet ir skatinti dialogą tiek tarp įstaigų, tiek tarp paslaugų teikėjų ir pacientų poreikius atstovaujančiųjų. Tikiu, kad bendradarbiaudami galime sparčiau keisti tai, kas kelia įtampas“, – sako Vilniaus miesto vicemerė Simona Bieliūnė.
Vicemerė priduria, kad konferencijos idėją sustiprinimo ir nuolatinis Savivaldybės atstovų bendravimas su negalią turinčiais Vilniaus asmens sveikatos priežiūros įstaigų pacientais, jų artimaisiais ar juos atstovaujančių organizacijų nariais. Jie neretai turi įvairių pastabų ir pasiūlymų, kaip pagerinti gaunamų paslaugų kokybę, todėl nuspręsta šias temas pristatyti viešai, skatinti ir apsikeitimą nuomonėmis, ir tęstinį bendradarbiavimą – skatinti perėjimą nuo skundų, prie tarimosi kultūros.
Organizuojant pirmąją tokią dalijimosi patirtimi konferenciją pirmiausia buvo galvojama apie informacijos praktiškumą ir lengvą žinių pritaikymą darbo vietoje. Dėl to nuspręsta kiekvienos negalios temą gvildenti atskirai, o apie jų sveikatos priežiūros poreikius pakviesti kalbėti pačius pacientus ar skirtingas negalias turinčius žmones atstovaujančių organizacijų vadovus.
Konferencijoje buvo diskutuojama apie klausos, judėjimo, regos, psichosocialinę ir intelekto negalias, taip pat kalbėta apie patiriančiųjų demenciją, autistiškų asmenų ar turinčių Dauno sindromą, poreikius. Kiekvieno pranešėjo paprašyta akcentuoti ką pačiam žmogui reiškia turėti tam tikrą negalią, su kokiais iššūkiais susiduriama tiek kasdienybėje, tiek gaunant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, o taip pat pasidalinti ir praktiniais pavyzdžiais, atskleidžiančiais tiek neigiamas, tiek ir gerąsias patirtis.
„Aplinkos ir paslaugų prieinamumas yra būtina sąlyga, kad žmogus su negalia galėtų naudotis visomis jai ar jam priklausančiomis teisėmis ir laisvėmis. Suprantame, kad vienu metu atnaujinti visas erdves, jas pritaikyti įvairias negalias turinčių žmonių poreikiams, yra nerealistiška, dėl to turime atsakingai įsivertinti skirtingus aspektus ir pokyčius sistemingai planuoti. Siekiant išvengti nesusipratimų ir užtikrinti tinkamas, patogias sąlygas visiems, svarbiausia kalbėtis ir užmegzti betarpišką dialogą tarp turinčių negalią ir ne – tai yra pirmas žingsnis, sprendžiant prieinamumo problemas“, – sako Indrė Širvinskaitė, Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentė.
Renginio metu Gestų kalbos centro ir Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros (ANTA) organizacijų atstovai taip pat pristatė pagalbininkų bendraujant gestų kalba paslaugas, lengvai suprantamos kalbos konceptą. Pabrėžiant įtraukties, prieinamumo temų svarbą į konferenciją pakviesti ir verslo atstovai, turintys gerosios patirties, kuria dalijosi akcentuodami ne tik nueitą kelią, bet ir pasiektus rezultatus.
„Visi kartu turime ieškoti būdų, kaip ištrinti tą nematomą brūkšnį tarp žmonių su negalia ir be. Tai neturi būti tik vieno žmogaus, pavyzdžiui, organizacijos ar skyriaus vadovo noras, o visos organizacijos veiklos pulsas. Pirmiausiai „Telia“ komandai siekėme parodyti, kad negalios ir įtraukimo tema yra svarbi ne tik man asmeniškai, bet ryšį su ja gali turėti kiekvienas: atlikome darbuotojų apklausą, pristatėme bendras veiklas, mokymus įgūdžių įtvirtinimui. Svarbu nepamiršti ir labai praktinių dalykų – kiekvienoje organizacijoje yra be galo daug procesų, kuriuos svarbu nuolat peržiūrėti ir reaguoti į situacijas“, – sako Julija Markeliūnė, „Telia“ įtraukties vadovė.
Ši konferencija – tai tik vienas iš Asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos vykdymo standarto įgyvendinimo veiksmų. Juos vykdo tiek savivaldybė kaip steigėjas, tiek asmens sveikatos priežiūros įstaigos savarankiškai investuojant į patogesnę, prieinamesnę aplinką bei didesnį pasitenkinimą tiek darbuotojams, tiek pacientams užtikrinančius procesus bei komunikaciją.
„Įgyvendindami veiklos vykdymo standartą su sveikatos priežiūros įstaigomis esame sutarę rengti kasmetinius standarto įgyvendinimo veiklos planus. Įstaigos, būdamos skirtingos ir patirdamos nevienodus iššūkius, planuose nusimato būtent savo įstaigai aktualiausius veiksmus. Vienur tai tam tikrų kabinetų įrengimas pritaikant juos asmenims su judėjimo negalia, kitur labiau orientuojamasi į universalaus dizaino priemonių diegimą platesne apimtimi. Savivaldybė savo ruožtu ne tik lydi įstaigas šiame procese, tačiau ir įgyvendina priemones, ypač – darbuotojų kompetencijų tobulinimo srityje. Šios konferencijos metu gautos įžvalgos mums itin aktualios planuojant tolimesnius žingsnius bei ieškant tinkamiausių būdų perteikti paslaugų asmenims su negalia teikimo ypatumus didesniam darbuotojų skaičiui“, – pažymi S. Bieliūnė.
Asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos vykdymo standarto įgyvendinimo planai – Vilniuje jau anksčiau pradėtų įgyvendinti priemonių tąsa. Vilniaus miesto savivaldybė pavaldžiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose sistemingai vykdo pastatų, infrastruktūros bei fizinės aplinkos prieinamumo gerinimo darbus vadovaujantis universalaus dizaino principais.
Dar 2023 m. atliktas visų savivaldybei pavaldžių asmens sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūros (aikštelių, šaligatvių, bortų, laiptų, pandusų, registratūrų ir kt.) vertinimas dėl universalaus dizaino principų taikymo. Darbai jau atlikti Karoliniškių, Naujosios Vilnios ir Šeškinės poliklinikoje, šiemet vykdomi Antakalnio poliklinikoje ir Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje.
LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2024 m. šalyje gyveno apie 231 tūkst. žmonių su negalia – tai sudarė apie 8,5 proc. visų šalies gyventojų. Skaičiuojama, kad sostinėje gyvena daugiau nei 18,5 tūkst. negalią turinčių vaikų ir apie 28 tūkst. suaugusiųjų.
Nuotraukos Sauliaus Žiūros.
Šaltinis:
Vilniaus miesto savivaldybė
