Vilniaus rajono politikai penktadienį patvirtino 2020–2022 metų strateginį veiklos planą, kuriame be kitų projektų įtrauktas ir premjero gyvenamos gatvės tolesnis asfaltavimas.
Plane numatyta per trejus metus Zujūnų seniūnijos Upės gatvės asfaltavimui skirti 800 tūkst. eurų. Gatvė, kurioje gyvena ir premjeras Saulius Skvernelis, pradėta asfaltuoti pernai, Vyriausybei ir savivaldybei skyrus papildomus 300 tūkst. eurų.
Tai sulaukė nemažo kitų bendruomenių pasipriešinimo – jų atstovai piktinosi dešimtmečius nesulaukiantys tokio pat dėmesio.
Reikalaujant opozicijai, už Upės gatvės klausimą buvo balsuojama atskirai. Už planus toliau asfaltuoti upės gatvę balsavo 18 politikų – valdančiųjų Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovų. Du tarybos nariai susilaikė, aštuoni buvo prieš.
M. Rekst: politikai neturi būti kliūtis asfaltavimui
Valdantieji, raginę palaikyti projektus, kartojo argumentą, jog gyventojai, reikalaujantys asfaltuoti jų gatves, nėra kalti , jog kaimynystėje gyvena politikai.
„Jeigu mes taip paanalizuosime, kas gyvena mūsų rajone – tai pusė Seimo narių, pusė Vyriausybės narių, teismo. Mūsų rajone jie gyvena, mes džiaugiamės, į biudžetą patenka mūsų pinigai. Bet kuo žmonės kalti būtent iš tų šešių kaimų, kad ten gyvena premjeras? Tai irgi premjeras būna laikinas, šią kadenciją. Duok Dieve, tegul jis laimi, jeigu taip apsispręs gyventojai“, – posėdyje kalbėjo merė Marija Rekst.
Lindiniškių bendruomenės vadovas Igoris Repovas tvirtino, kad jo atstovaujami gyventojai dėl maždaug 4 kilometrų kelio atkarpos tarp Bukiškių ir Riešės asfaltavimo nesėkmingai kovoja jau gerokai daugiau nei dešimtmetį.
„Jau virš dešimt metų tariamasi su savivaldybe, kad tą kelią būtų galima asfaltuoti. Stipresnis darbas vyksta apie ketverius metus, buvo eita į savivaldybę, į Seimą. Rezultatas kol kas – minimalus: yra pažadai, kad ketvirtadalis kelio, kur yra labai apgyvendinta, bus tvarkoma“, – žurnalistams prieš tarybos posėdį sakė I. Repovas.
Anot jo, eismas kelyje yra pakankamai intensyvus, pagal 2018-aisiais atliktus tyrimus čia per parą rieda apie 900 automobilių, kelias veda link dviejų ugdymo įstaigų – Riešės gimnazijos ir Bukiškių mokyklos, o mokyklinis autobusas, esant prastesnėms sąlygoms, čia negali pravažiuoti.
„Specialiai vakar pravažiavau Upės gatve. Ten, tiksliai nežinau atstumo, bet apie trys kilometrai yra žvyrkelio miške, nė vieno gyvenamo namo, grynai miške esantis žvyrkelis. Mūsų atveju, tai yra apgyvendintas kelias, vienur – mažiau, kitur – daugiau, bet ten gyvena žmonės“, – sakė bendruomenės atstovas.
„Suprantu, kad Upės gatvėje, kur yra pati gyvenvietė – visi nori ten asfalto, tai pagrįstas jų noras. Bet prioritetai turėtų būti ne pagal tai, kad ten aukštas valdininkas gyvena, turėtų būti kažkokie aiškūs kriterijai: apgyvendinimas, eismo intensyvumas“, – pridūrė jis.
Opozicinės Centro dešinės koalicijos taryboje atstovas Vaidas Augūnas sako, kad LLRA-KŠS bando supriešinti žmones sakydami, jog opozicija iš principo yra prieš Upės gatvės asfaltavimą – jis reikalavo nusistatyti aiškesnius prioritetus atrenkant gatves.
„Labai aiškiai apsibrėžę prioritetus, aiškiai susidėlioję gatves, jūs tikrai laimėtumėte daugiau, nes žmonės mato, kad tai tikrai neobjektyvu“, – tikino jis.
Lindiniškių bendruomenės narys, parlamentaras, opozicinių konservatorių frakcijos atstovas Seime Justas Džiugelis sakė taip pat matantis neteisybę, nes bendruomenė pati atliko kelio intensyvumo, pravažumo matavimus, bet jis iki šiol neasfaltuojamas.
„Manau, kad XXI amžiuje Lietuva turėtų išsivaduoti iš nomenklatūrinio požiūrio, kai atitinkamas valdininkas iki savo namų išsiasfaltuoja kelią ir pasipatogina gyvenimo kokybę, tuo tarpu kitos b lieka nuskriaustos“, – teigė parlamentaras.
Pasigenda aiškių finansavimo kriterijų
J. Džiugelis neabejoja, kad premjeras Saulius Skvernelis turėjo esminės įtakos asfaltuojant kelią, kuriame pats gyvena.
„Manau, kad jis negalėjo neturėti, nes LRV skiria pakankamai solidžią pinigų sumą. Manau, kad šis klausimas apskritai neturėtų būti sprendžiamas, kol nėra VTEK (Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos – BNS) sprendimo“, – pridūrė jis.
J. Džiugelis be kita ko teiravosi merės Marijos Rekst, ar Upės gatvėje atlikti eismo intensyvumo matavimai. M. Rekst sakė to tiksliai nežinanti, bet neatmetė, kad matavimų nėra.
„Ko gero, tų matavimų ne visur yra padaryta, tik kur yra poreikis, nes negalėjo seniūnaičiai pasidalinti tų pinigų“, – sakė merė.
Tiek ji, tiek ir administracijos atstovai patikino, kad Lindiniškių bendruomenės minima kelio atkarpa yra įtraukta į strateginį planą, o jau šiemet dalies jos asfaltavimui ketinama skirti 550 tūkst. eurų. Likusi dalis būtų asfaltuojama parengus tolimesnį projektą.
Vilniaus rajono Lietuvių bendruomenės pirmininkas Andrius Podvaiskis taip pat ragino savivaldybe nusistatyti aiškius kriterijus ir tikino, kad dėl tvarkos nebuvimo asfaltavimo laukiančios intensyvios gatvės nustumiamos į sąrašo galą.
„Nesutikčiau su Seimo nariu, kad mūsų premjeras – smulkus valdininkėlis. Kadangi ne kiekvienas smulkus valdininkėlis gali pasiūlyti kažkokiai politinei partijai postus, ministro postus. Gyvena Vilniaus rajone ne tik lietuviai, yra ir lenkų, ir rusų nemažai. Kelių reikia visiems, bet ne visi turi savo gatvėje premjerą“, – tarybos posėdyje kalbėjo jis.
Renata Gorbačevska, atstovaujanti šešių kaimų bendruomenei, taip pat ir Upės gatvės gyventojus pabrėžia, kad bendruomenė taip pat daugybę metų kovojo dėl kelio asfaltavimo, o susirinkime pati dar 2017-aisiais nusprendė savo lėšomis asfaltuoti nedidelę kelio atkarpą. Ji tikino, kad premjeras ar jo šeima sprendžiant šį klausimą jokio vaidmens nevaidino.
Pasak jos, asfaltas būtinas, nes artimiausia mokykla yra tik Zujūnuose, o gyventojai veža vaikus į įstaigas Lazdynuose, Karoliniškėse, viešasis transportas keliu esą neturi galimybių pravažiuoti, todėl susisiekimas yra viena esminių problemų.
„Premjeras, nebūdamas premjeru, čia gyveno ir tikrai susidūrė su ta pačia problema, kaip ir kiti gyventojai. Apytiksliai 15 metų gyvena premjeras su šeima. Be abejo, kai kurie galvoja, kad dėl to priskiriamas kelias prioritetams. Bet jis lygiai taip pat kaip mes yra gyventojas, tvarkantis, prisidedantis prie visko ir kovojantis už kelią“, – sakė R. Gorbačevska.
Penktadienį taryba taip pat balsuos dėl rajono savivaldybės biudžeto – jame numatytas tik bendras finansavimas keliams. Dėl konkrečių projektų taryba turėtų balsuoti vėliau, sulaukusi Lietuvos automobilių kelių direkcijos finansavimo.
Autorius Ignas Jačauskas
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
