Apeliacinis teismas trečiadienį Vilniaus rajono gyventoją, verslininką Edvardą Pavilonį nuteisė dėl ginklų kontrabandos į Rusiją ir skyrė jam trejų metų laisvės atėmimo bausmę, ją atidedant dvejiems metams.
Vilniaus apygardos teismas sausį E. Pavilonį buvo nuteisęs dėl tarptautinių sankcijų pažeidimo, tačiau išteisino dėl ginklų kontrabandos. Prokuratūra apeliacine tvarka apskundė šį teismo sprendimą, prašydama, kad ir minėtas verslininkas, ir jo anksčiau valdyta įmonė „MT Baltic“ būtų pripažinti kaltais ir dėl ginklų kontrabandos į Rusiją.
Kaip trečiadienį paskelbė bylą išnagrinėjusios Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos pirmininkė Virginija Liudvinavičienė, teismas prokuratūros skundą tenkino iš dalies – E. Pavilonis ir „MT Baltic“ pripažinti kaltais ir dėl kontrabandos.
„Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl E. Pavilonio ir juridinio asmens („MT Baltic“ – ELTA) išteisinimo dėl kontrabandos, priimtas netinkamai“, – paskelbė Apeliacinio teismo teisėja V. Liudvinavičienė.
Teismo sprendimu, E. Pavilonį ir įmonę „MT Baltic“ pripažinus kaltais ir dėl kontrabandos, sugriežtintos ir jiems skirtos bausmės. Verslininkui skirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant dvejiems metams, o bendrovė nubausta 55 tūkst. eurų bauda.
Pirmosios instancijos teismas E. Paviloniui buvo skyręs 20 tūkst. eurų baudą, o „MT Baltic“ – 50 tūkst. eurų baudą.
Prokuratūra siekė, kad Vilniaus rajono gyventojui būtų skirta reali ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, o įmonė „MT Baltic“ būtų nubausta pusės milijono eurų baudą.
Likusi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis palikta nepakeista. E. Pavilonio ir „MT Baltic“ atstovo apeliaciniai skundai, kuriais prašyta visiško išteisinimo, buvo atmesti.
Apeliacinis teismo sprendimas baudžiamojoje byloje įsigalioja iš karto, jis gali būti kasacine tvarka skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Kirgizija buvo tik tranzitinė valstybė
Kaip teigė bylą išnagrinėjusios teisėjų kolegijos pirmininkė V. Liudvinavičienė, bylos duomenys aiškiai rodo, jog ginklų tiekimas Rusijai buvo vykdomas per Kirgiziją, kuri sutartoje veikimo schemoje buvo naudojama kaip tranzitinė valstybė.
„Nors nuteistasis E. Pavilonis aiškino, kad bendradarbiavo su Kirgizijos įmonėmis, tačiau byloje esantys ir pirmosios instancijos teismo tinkamai vertinti duomenys patvirtina, kad Kirgizija buvo tik tarpininkė, tranzitinė valstybė, pasitelkta pagal E. Pavilonio sukurtą ir su kitų Rusijos Federacijos ir Kirgizijos Respublikos įmonių atstovais suderintą schemą, turint tikslą išvengti Rusijos Feredacijai taikomų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo“, – dėstė teisėja.
Anot jo, ginklų ir šaudmenų tiekimo Rusijai siekį įrodo ir kriminalinės žvalgybos būdu surinkta informacija, tai yra slapta fiksuoti nuteistojo E. Pavilonio ir su Rusijos įmonėmis susijusių asmenų pokalbiai.
„E. Pavilonis bendradarbiavo su Rusijos registruotomis įmonėmis, taip pat su šiomis įmonėmis susijusiais asmenimis, kuriuos jis vadino vardais, tai yra „Liuba“, „Volodia“, (…) „Dima“, ir rusiškuose tinklalapiuose pasižiūrėjus, kur šie asmenys gyvena, kuo jie užsiima, teisėjų kolegijai nekilo abejonių, kad tai yra Rusijos Federacijos piliečiai“, – dėstė V. Liudvinavičienė.
Pasak teisėjos, byloje buvo įvertinta ir tai, kad E. Pavilonis, veikdamas pagal schemą, kuria ginklai buvo tiekiami Rusijai, Lietuvos institucijoms pateikė neteisingą informaciją.
„Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad E. Pavilonis formaliai laikėsi procedūrų, reikalingų leidimams ginklų ir šaudmenų importui bei eksportui, tačiau akivaizdu, kad nurodydamas duomenis, kad ginklai įvežami ir išvežami iš Kirgizijos, o ne iš Rusijos Federacijos, pateikė neteisingą informaciją, kurios nurodymai, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, būtų užkirtę kelią realiai tokiai tokių ginklų prekybai. Tai žinodamas, E. Pavilonis Kirgizijos įmones pasitelkė kaip tarpininkes, kurias panaudojo prekybai su Rusijos Federacija vystyti, tokiu būdu pažeisdamas pastarajai taikomas tarptautines sankcijas“, – kalbėjo teisėja.
Kaip nurodė V. Liudvinavičienė, teismas nutarė E. Pavilonis ir įmonė „MT Baltic“, nepateikdami teisingos informacijos apie tai, kad ginklai ir šaudmenys bus gabenami iš Rusijos Federacijos ir į ją, išvengė muitinės kontrolės ir taip įvykdė kontrabandą.
Tiesa, teismas kartu pabrėžė, kad tai nėra klasikinė pavojingiausia ginklų kontrabandos forma.
„Nuteistųjų įvykdyta ginklų kontrabanda nėra klasikinė pavojingiausia ginklų kontrabandos forma, kai ginklai per valstybės sieną yra gabenami slapta, nuslepiant pačių ginklų gabenimo faktą. Aptariamu atveju nebuvo slepiamas faktas, kad gabenami ginklai, jų dalys ir šaudmenys, be to, juos gabeno įmonė, kuri vertėsi tokia veikla“, – atkreipė dėmesį teismas.
Rusijai tiekti ginklai, jų dalys ir šaudmenys
Pirmosios instancijos teismui šioje baudžiamojoje byloje sausį verslininką E. Pavilonį pripažinus kaltu dėl tarptautinių sankcijų pažeidimo, tai buvo vienas pirmųjų teismo nuosprendžių, kai asmuo ir jo vadovauta įmonė pripažįstami kaltais dėl tarptautinių sankcijų ir Lietuvos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimo gabenant šaunamuosius ginklus bei šaudmenis į arba iš Rusijos Federacijos.
Kaip anksčiau skelbė prokuratūra, tyrimo metu surinkti duomenys leidžia manyti, kad E. Pavilonis nuo 2019 m. pradžios iki 2020 m. rugpjūčio mėn., muitinės deklaracijose nepateikdamas duomenų apie tikrąją prekių įsigijimo šalį, oro keliu iš Rusijos Federacijos per Kirgiziją į Lietuvą importavo beveik 1 300 šaunamųjų ginklų, 3 300 jų dalių bei daugiau nei 20 tūkst. šaudmenų.
Įtariama, kad 2019-2021 m., muitinės deklaracijose nepateikdamas duomenų apie tikrąją galutinę prekių gavimo šalį, E. Pavilonis iš Europos Sąjungos (ES) į Kirgiziją eksportavo 406 šaunamuosius ginklus, 16 jų dalių bei daugiau nei 500 tūkst. šaudmenų, žinodamas, jog po to ginklai bus perduodami jų galutiniams gavėjams, Rusijos Federacijoje esančioms įmonėms ir fiziniams asmenims.
Valstybės saugumo departamento vertinimu, „MT Baltic“ vadovo E. Pavilonio sukurta schema importuoti iš Rusijos ir eksportuoti į ją ginklus per Kirgiziją, padėjusi apeiti ES taikomas sankcijas Rusijai, prieštarauja esminiam sankcijų tikslui – riboti Rusijos karinę galią ir neprisidėti prie jos neteisėtų karinių veiksmų.
