Per dvejus mokslo metus rusų kaip antrąją užsienio kalbą besimokančiųjų skaičius Vilniaus mokyklose sumažėjo dvigubai – nuo 14834 iki 7062. Tokį ženklų susitraukimą lėmė savivaldybės iniciatyva nebesiūlyti moksleiviams rinktis rusų kalbos kaip antrosios užsienio kalbos. Taip pat, sostinėje sparčiai daugėja norinčiųjų mokytis ispanų kalbą, miestas didina galimybes pasirinkti lenkų kaip antrąją užsienio kalbą, auga vokiečių ir prancūzų kalbų populiarumas.
„Rusų kalbos mokymasis Lietuvoje ilgą laiką buvo nusistovėjusi norma. Atsižvelgus į dabartinę geopolitinę situaciją, tai keičiame, skatindami ES kalbų pasirinkimą mokyklose. Ryšių su tokiomis strateginėmis Lietuvos partnerėmis kaip Lenkija ar Vokietija stiprinimas yra būtinas ir tai gali prasidėti nuo geresnio susikalbėjimo tarpusavyje. Kalbų mokymasis ne tik lavina protą, suteikia žinių apie įvairias tautas, bet ir atveria platesnes karjeros galimybes visiems“, – sako Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas.
Nuo 2023 m. mokslo metų pradžios Vilniaus mokyklose siūloma mokytis ispanų kaip antrąją užsienio kalbą. Ši iniciatyva sulaukė netikėto populiarumo – 2023-2024 m. mokslo metais ispanų kalbą Vilniuje mokėsi 230 mokinių, o šiais mokslo metais – 5114. Vien nuo praeitų mokslo metų ispanų kalbą besimokančiųjų skaičius išaugo beveik dvigubai. Siekiant pritraukti ispanų kalbos mokytojus, Vilniaus miesto savivaldybė mokytojams skiria laikiną 400 eurų priedą prie atlyginimo, jau atskaičius mokesčius. Šiuo metu 46 Vilniaus mokyklų dėstoma ispanų kalba. Nuo 2026 m. rugsėjo ispanų kalbą bus galima rinktis ir kaip pirmąją užsienio kalbą visose šalies mokyklose.
Nuo 2023 m. Fabijoniškių gimnazijoje pradėta dėstyti ispanų kalba susilaukė ypač didelio susidomėjimo. Ten ispanų kaip antrąją užsienio kalbą šiuo metu mokosi 310 moksleivių, ją dėsto 3 pedagogai.
„Jau pirmaisiais metais pastebėjome milžinišką susidomėjimą, tiek penktokų tarpe, tiek ir gimnazistų, ypač daug užklausų sulaukėme iš gimnazijoje besimokančių vyresnių klasių sportininkų tėvų, todėl jau pirmaisiais metais leidome mokytis ispanų ir nuo 9 klasės. Atsižvelgiant į tai, jog toks didelis norinčių mokytis mokinių skaičius susiformavo per nepilnus 2 metus galiu teigti, jog ši iniciatyva yra savalaikė ir atliepianti visuomenės poreikį“, – sako Fabijoniškių gimnazijos direktorius Linas Janulionis.
Vilniuje daugėja ir mokyklų, kuriose siūloma mokytis lenkų kaip antrąją užsienio kalbą. Kol kas 3 miesto mokyklose lenkų kalbos mokymasis integruotas į formalųjį ugdymą. Salininkų gimnazijoje lenkų kaip antrąją užsienio kalbą mokosi 24 mokiniai, Pavilnio pagrindinėje mokykloje – 43, o Barboros Radvilaitės progimnazijoje – 12. Žemynos progimnazijoje 12 moksleivių dalyvauja neformalioje švietimo programoje „Lenkų kalba ir kultūra“. Šioje mokykloje tikimasi kitais metais lenkų kaip antrąją užsienio kalbą integruoti į formalųjį ugdymą.
Per dvejus metus rusų kalbos mokytojų skaičius Vilniuje sumažėjo nuo 80 iki 59. Kai kurie rusų kalbos mokytojai persikvalifikuoja į kitų užsienio kalbų, pradinio ugdymo mokytojus, socialinius pedagogus. 20 proc. rusų kalbos mokytojų Vilniuje yra pensinio amžiaus arba vyresni. Kitų užsienio kalbų mokytojų skaičius sostinėje kasmet auga. Pavyzdžiui, per dvejus metus vokiečių kalbos mokytojų Vilniuje padaugėjo nuo 43 iki 57, prancūzų – nuo 27 iki 50, o anglų kalbos – nuo 436 iki 487. Pagal 2025 m. rugsėjo mėn. duomenis, mieste vis dar ieškoma 7 anglų kalbos ir 2 ispanų kalbos mokytojų. Rusų kalbos mokytojų trūkumo nėra.
Vilniaus miesto mokyklos dažniausiai siūlo rinktis iš 2-3 užsienio kalbų, mokantis antrąją užsienio kalbą. Tai tokios kalbos kaip anglų, vokiečių, ispanų, prancūzų, lenkų ir ukrainiečių. Didelis dėmesys skiriamas ir valstybinės kalbos stiprinimui tautinių mažumų mokyklose. Ten pradinėse klasėse didinamas lietuvių kalbos pamokų skaičius, darželiuose formuojamos dvikalbio ugdymo grupės.
Šaltinis:
Vilniaus miesto savivaldybė
