Vilnius pirmą kartą dalyvaus tarptautiniame EBPO socialinių ir emocinių įgūdžių tyrime, kuriuo siekiama įvertinti penkiolikmečių mokinių socialinius ir emocinius gebėjimus. Šie įgūdžiai apima tokias savybes kaip empatija, savikontrolė, smalsumas, atsakomybė ir bendradarbiavimas. Tai daro tiesioginę įtaką mokinių gerovei, akademiniams pasiekimams ir profesinei sėkmei.
„Lietuvoje ilgą laiką gyvavo stigma, trukdanti atvirai kalbėti apie emocinės sveikatos iššūkius, su kuriais susiduria ne tik suaugusieji, bet ir vaikai. Mokykla yra ta vieta, kurioje moksleiviai praleidžia didžiąją dalį vaikystės ir paauglystės, todėl būtent čia formuojasi jų asmenybės bei emocinė savitvarda, atsparumas aplinkos iššūkiams. Vilniaus mokyklų dalyvavimas EBPO tyrime suteiks unikalią galimybę įsivertinti, kaip jaučiasi sostinės moksleiviai, ką galime ir turėtume pakeisti, kad stiprintume mokyklų bendruomenių emocinę sveikatą“, – sako Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas.
Tyrimo metu siekiama susitelkti į asmeninius ir tarpasmeninius gebėjimus, lemiančius, kaip moksleiviai orientuojasi socialinėje aplinkoje, valdo emocijas ir priima atsakingus sprendimus. Jame dalyvaus ir Vilniaus mokyklų vadovai bei mokytojai, užimantys svarbų vaidmenį socialiniame ir emociniame mokinių ugdyme.
EBPO socialinių ir emocinių įgūdžių tyrimo duomenys leis įvertinti Vilniaus mokinių socialinių ir emocinių įgūdžių lygį, jį palyginti su kitomis šalimis. Tyrimo įžvalgos taip pat prisidės prie socialinio ir emocinio ugdymo būklės sostinėje vertinimo bei padės priimti sprendimus dėl jo gerinimo miesto bei mokyklos mastu. Tyrime dalyvauja tokios šalys kaip Prancūzija, Ukraina, Italija, Japonija ir tokie miestai kaip Buenos Airės ir Helsinkis. 2025 metais numatomas pilotinis tyrimas, o 2026-2027 metais – pagrindinio tyrimo vykdymas ir analizė.
Mokyklų bendruomenių savijautai stebėti – specialus įrankis
Būsimas tyrimas nėra pirmasis sostinės žingsnis, siekiant įvertinti mokytojų, mokinių ir tėvų emocinę savijautą.
„Įrankiu, kurį sukūrė „Edu Vilnius“, mokyklos jau trejus metus iš eilės vykdo stebėseną – apklausus mokinius, tėvus ir mokyklos personalą, mokyklos stebi mokinio savijautos, sąlygų mokytis, darbuotojo gerovės, mikroklimato mokyklose rodiklių svyravimus, diagnostiką, lygina su savo pačios istoriniais duomenimis, siekia atpažinti problemines sritis ir, kai to reikia, jose atlikti intervencijas, pagrįstas duomenimis“, – pasakoja „Edu Vilniaus“ vadovė Unė Kaunaitė. „Turime galimybę stebėti miesto situaciją, tačiau negalime palyginti šių rodiklių reikšmių kitų miestų ar šalių kontekste. Viliamės, kad dalyvavimas tokio masto ir profesionalumo tyrime suteiks tiek šią galimybę, tiek papildomą ekspertiškumą miestui toliau gilintis į mokinių emocinę savijautą.“
Beveik 90 proc. Vilniaus mokyklų jau išmėgino šį stebėsenos įrankį. 2024 m. pabaigoje – 2025 m. pradžioje apklausas užpildė 102 bendrojo ugdymo įstaigos: 4 900 mokyklų darbuotojų, 25 000 mokinių ir beveik 19 000 tėvų. Vilniaus miesto mokiniai vidutiniškai savo savijautą vertina 6,7 balais dešimtbalėje sistemoje, mokyklos personalas – 9 balais.
Šiais metais apie 40 proc. ikimokyklinio ugdymo įstaigų taip pat užsiregistravo rinkti duomenis ir pasinaudoti emocinės savijautos stebėsenos instrumento teikiamomis galimybėmis.
Sprendimai mokytojams
„Edu Vilnius“ šiemet pradėjo ir kvalifikacijos tobulinimo programą mokytojų savijautai gerinti – „ATSPARI mokykla. Mokytojų savijautos stiprinimas: nuo streso valdymo iki bendruomenės atsparumo“. Psichologo Evaldo Karmazos vedamoje mokymų programoje teorinės žinios derinamos su praktinėmis užduotimis, refleksijomis ir konkrečių situacijų analize.
Ši programa unikali tuo, kad yra orientuota į sistemingą ir ilgalaikį pokytį, kai mokyklų komandos ne tik įgyja žinių, bet ir kuria konkrečius įrankius savo bendruomenės gerovei ir atsparumui stiprinti. Šiais metais programoje dalyvavo 5 mokyklų komandos, kurias sudarė mokytojai, administracijos atstovai ir pagalbos specialistai. Jau sulaukiama teigiamų atsiliepimų apie mokymus, programa bus įgyvendinama ir kitais mokslo metais.
