Kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, talentų paieška ir konkurencingo darbo užmokesčio užtikrinimas – su šiais iššūkiais susiduria šalies darbdaviai. Vilniaus mieste registruoto nedarbo lygis sausio pradžioje buvo 1,1 proc. mažesnis nei Lietuvos vidurkis ir siekė 9,1 proc. Sostinės apskrityje susitelkę 40 proc. šalies darbdavių, tačiau darbo ieškantieji čia pakankamai išrankūs ir neužpildo visų laisvų darbo vietų. O atvykę užsienio piliečiai įsidarbina greičiau nei lietuviai.
„Stabilumas – jo labiausiai trūksta sostinės darbo rinkoje. Darbdaviai labai skirtingi: vieni taiko aukštus reikalavimus, kiti siūlo papildomas galimybes būsimiems darbuotojams“, – sakė Užimtumo tarnybos Vilniaus departamento 1-ojo skyriaus vedėja Gintarė Micevičienė.
Darbdaviai per pastaruosius metus pasikeitė. „Norintys išlikti, kovoja ne tik dėl darbuotojų, bet ir sudaro lanksčias sąlygas. Visa dažniau stebima tendencija, kad jie pritaiko darbo vietas neįgaliesiems, suteikia galimybę studentams ir asmenims su tam tikrais įsipareigojimais dirbti pagal jiems tinkamą grafiką“, – teigė ji. Nepamirštami ir vyresni specialistai, galintys dalintis darbo patirtimi su jaunimu.
Vilniuje gyvena beveik 600 tūkst. gyventojų. Užimtumo tarnyboje registruota 8,8 proc. darbo ieškančių moterų (lyginant su darbingo amžiaus gyventojais), vyrų – 9,4 proc. Ilgalaikių bedarbių sostinėje – 38,4 proc. Jaunimo registruotas nedarbas didesnis, palyginti su šalies vidurkiu (7 proc.); metų pradžioje siekė 9,3 proc. Vyresni nei 50-ties darbo ieškantys asmenys sudarė 33,6 proc. visų registruotų bedarbių sostinėje.
Darbdaviai praėjusiais metais Užimtumo tarnyboje registravo daugiau nei 98 tūkst. laisvų darbo vietų. Mažiau nei perpus – darbo ieškančių asmenų, t. y. apie 42 tūkst. Įsidarbino daugiau nei 53,7 tūkst. darbo ieškojusių asmenų. Akivaizdu, kad sostinės darbdaviams nepakako darbo jėgos.
Gruodžio mėnesį Vilniuje darbdaviai turėjo dar didesnį darbuotojų pasirinkimą – gavę laikinus leidimus gyventi ir dirbti Lietuvoje, darbo ieškančių asmenų gretas papildė Afganistano piliečiai. Raseiniuose įsitvirtinti jie nepanoro, o dauguma pasirinko sostinę. Šiuo metu Vilniuje dirba 22 pabėgėlio statusą turintys afganistaniečiai. Didžioji dalis jų įsidabino pakuotojais, salės darbuotojais naktinėje pamainoje viename iš prekybos centrų.
„Įmonei reikėjo keliolikos darbuotojų, todėl kompanija sutiko priimti Afganistano piliečius. Nieko nestebina, kad šios kultūros asmenims būdingas bendruomeniškumas, todėl net 15 iš jų dirba vienoje kompanijoje“, – sakė vyr. specialistas Jevgenij Daukša, jau išmokęs visų vardus ir pavardes, neįprastas lietuviams.
Jis pasakojo, kad Užimtumo tarnybos paslaugos apima ne tik tarpininkavimą įdarbinant. „Supažindiname ir su transporto sistema, padedame suprasti aukštųjų mokyklų taisykles ir terminus tiems, kurie planuoja studijuoti. Visgi dažniausiai po padėkos seka viltingi prašymai padėti įsidarbinti kvalifikuotose pozicijose“, – pabrėžė J.Daukša, nuolat sulaukiantis laiškų iš jau buvusių klientų.
Afganistaniečiai savo šalyje dirbo socialiniais darbuotojais, turi ilgametės patirties tarptautinėse nevyriausybinėse organizacijose, logistikos įmonėse, žiniasklaidoje. Kalba ir kultūriniai skirtumai – kol kas didžiausios kliūtys šiems pabėgėliams, bet Vilniaus jie palikti neketina.
Sayed Mohammad’as Afganistane įgijo IT sektoriaus magistro išsilavinimą. Kol kas jis nedirba, bet ieško galimybės dirbti kvalifikuotą darbą tiek savarankiškai, tiek su Užimtumo tarnybos specialistų pagalba. Sostinės darbdaviai gręžiasi į neįgaliuosius, vyresnius darbuotojus. Tikėtina, kad kitais metais, sveikindami Vilnių su gimtadieniu, galėsime pasidžiaugti ir sėkmingai dirbančiais specialistais, neturėjusiais galimybės likti savo gimtinėje.
Užimtumo tarnyba
