Po kelerių metų pertraukos į meno uostą grįžo marinos, vasariškai nusiteikusių meno mylėtojų žvilgsniai krypo į fotografijos žanrą, didelio populiarumo sulaukė netikėtai meno rinkos scenoje pasirodę tapytojo Antano Gudaičio (1904–1989) kūriniai. 2022 m. rugpjūčio 6 d. Palangoje Antano Mončio namuose–muziejuje vykusio LXXIII Vilniaus aukciono dalyviai pažėrė netikėtumų ir pakoregavo jau kurį laiką vyravusias tendencijas.
„Kelerius metus iš eilės pajūrio aukcionuose marinos žanras nebuvo itin populiarus – dalyviai mieliau rinkosi įvairesnės tematikos, šiuolaikinius autorius ir gerokai rečiau fotografijos žanrą ar lituanistines vertybes. Šiame aukcione pūstelėjo visai kiti vėjai, sukurdami intrigą: dabar gi visiems bus įdomu stebėti, ar tai tik vienkartinis gūsis, ar ši tendencija išsilaikys ir ateityje“, – sako Vilniaus aukciono namų vadovė dr. Simona Skaisgirė.
LXXIII Vilniaus aukciono dalyviai tarsi susitarę skyrė didelį dėmesį rubrikai „Marinistika, pajūris, prieplaukos“ – trečdalis į šią rubriką atkeliavusių kūrinių akimirksniu rado naujus namus. Rubrikos centre atsidūrė ilgą laiką meno rinkoje nesirodę tapytojo A. Gudaičio kūriniai, kurių vienas – drobė „Niūri diena mariose“ (1963) – tapo brangiausiai parduotu aukciono kūriniu. Aitras kurstė ir dar keli autoriai: nuo keliolikos iki keliasdešimt procentų kilo Alfonso Motiejūno (1912–1979) ir Petro Kiaulėno (1909–1955) kūrinių kainos.
Beje, pastarasis buvo ne vienintelis išeivijos atstovas, į kurį atsigręžė meno gerbėjai. Šį kartą šalia P. Kiaulėno rikiavosi ir išskirtinio braižo kūrėjas Vytautas Kasiulis (1918–1995), ir džiaugsmo dailininku vadinamas Pranas Gailius (1926–2015), ir litvakų kilmės tapytojas Neemija Arbit Blatas (1908–1999).
Dr. S. Skaisgirės teigimu, tokia tendencija gali būti paaiškinama: jau keletą metų meno rinkoje lituanistinės dailės pasiūla mažėja, o šiuo metu didėjanti infliacija dar nepadarė įtakos kūrinių kainoms. „Todėl galima numanyti, kad tokioje situacijoje kai kurie meno mylėtojai greitai susiorientavo, nes ateityje klasika tapusių autorių kūrinių ir būtent tokiomis kainomis, kokios vyrauja šiandien, bus sudėtinga rasti“, – sako ji.
Tikriausiai dėl šios priežasties aukciono dalyvių fokusas pakrypo ir į rubriką „Lietuvos fotografija“. Joje tarsi kometa blykstelėjo meno rinkoje gana retai pasirodančio fotomenininko Jono Kalvelio (1925–1987) fotografija „Kopos“, dėl kurios vyko itin intensyvios varžytuvės. Daugiausia įsigyta Romualdo Rakausko (1941–2021) fotografijų. Šalia jų rikiavosi 110-ąsias gimimo metines šiais metais mininčio Kazio Daugėlos (1912–1999), Virgilijaus Šontos (1952–1992) ir Aleksandro Macijausko kūriniai.
Įdomu tai, kad šįkart aukciono dalyviai pernelyg nesidomėjo kitų šalių dailininkais, o baigiamuosius akcentus uždėjo rubrikoje „Varia Lituanica“, išsirinkdami originalias skulptūras, išskirtinius žemėlapius ir atvirukus su Kuršių Nerijos, Klaipėdos krašto ir Žemaitijos vaizdais.
Be jau minėtų lotų, LXXIII Vilniaus aukciono scenoje sužibėjo ir tokie autoriai kaip Dovilė Tomkutė, Benas Šarka, Kostas Dereškevičius, Viačeslavas Jevdokimovas–Karmalita, Audrius Liaudanskas, Jonas Mackevičius (1872–1954), Česlovas Janušas (1907–1993), Wilhelmas Gdanietzas (1893–1969), Liudvikas Pocius (1940–2021), Vincas Norkus (1927–2006), Algis Kariniauskas (1953–2009), Linas Katinas (1941–2020), Kazė Zimblytė (1933–1999) ir kt.
Kitas Vilniaus aukcionas vyks šių metų rugsėjo 30 d. sostinės galerijoje „Kunstkamera“. Jo meno vertybių rinkinys bus formuojamas iki rugpjūčio vidurio.
FAKTAI IR SKAIČIAI
14 400 – tiek eurų kainavo brangiausiai aukcione parduotas kūrinys: A. Gudaičio drobė „Niūri diena mariose“
60 – tiek eurų kainavo pigiausias LXXIII Vilniaus aukciono lotas – 1931 m. kelionių vadovas po pajūrį „Lietuvos pajūrio kurortai“ vokiečių kalba
1 264 – tiek eurų vidutiniškai išleido vienas LXXIII Vilniaus aukciono vertybes įsigijęs dalyvis
160 – tiek procentų kilo labiausiai geidžiamo aukciono loto, kuriuo tapo J. Kalvelio fotografija „Kopos“, kaina
3 – tiek daugiausia vieno autoriaus kūrinių parduota LXXIII Vilniaus aukcione, o tarp šių autorių – A. Gudaitis ir R. Rakauskas.
Pranešimas spaudai.
