Vyriausybė pritarė Vilniaus arkikatedros bazilikos kompleksinių tyrimų planui. Jame numatyta, kad specialiai tam suburta darbo grupė vykdytų penkių skirtingų rūšių mokslinius tyrimus – istorinius ir šaltiniotyrinius, architektūrinius ir mūro tyrimus, taip pat bioarcheologinius ir paleogenetinius tyrimus bei arkikatedros meno tyrinėjimus.
„Iki šios dienos arkikatedra dar nebuvo nuosekliai ir kompleksiškai tirta. Todėl arkikatedros bazilikos tyrimai prisidės prie moksliškai pagrįsto Lietuvos istorijos pažinimo – galėsime sėkmingiau kovoti su priešiškų valstybių skelbiama dezinformacija, Lietuvos istorijos menkinimu, iškraipymu ir klastojimu“, – Vyriausybės pasitarimo metu kalbėjo laikinosios ministrės pirmininkės patarėja kultūros klausimais Ingrida Kutkienė.
„Rengdama planą, darbo grupė konsultavosi su mokslininkais (istorikais, archeologais, antropologais, architektais, geologais) ir muziejų, bibliotekų bei Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovais“, – nurodoma projekto dokumente.
Tiesa, galutinį sprendimą dėl parengto plano dar turės priimti Seimas.
Tikrins ir galimą Vytauto Didžiojo palaikų buvimo vietą
Tyrimus Vilniaus arkikatedroje atliksianti darbo grupė žada ištirti ir galimas hipotezes dėl Vytauto Didžiojo palaidojimo vietų. Šiam tikslui pasiūlyta atlikti bandomąjį minimalų invazinį tyrimą.
Kaip skelbiama, apie 35 tūkst. eurų kainuosiantis patikrinimo metodas pasirinktas siekiant užtikrinti kuo mažesnį poveikį Vilniaus arkikatedros bazilikos vertingosioms savybėms, autentiškai medžiagai, konstrukcijoms ir galimiems laidojimo objektams.
Siūlo įamžinti Vytauto Didžiojo brolio atminimą Prahoje
Taip pat siūloma Užsienio reikalų ministerijai (URM) inicijuoti Vytauto Didžiojo brolio Butauto palaidojimo vietos įamžinimą Čekijos sostinėje Prahoje.
„Darbo grupė, išklausiusi Lietuvos ambasadoriaus Čekijos Respublikoje Rolando Kačinsko ir Lietuvos istorijos instituto mokslininkų pateiktą informaciją, pritarė, kad būtų tikslinga įamžinti ir ištirti Vytauto Didžiojo brolio Butauto palaidojimo vietą šv. Tomo katedroje Prahoje, Čekijoje“, – teigiama projekto dokumente.
Kaip skelbta, dar gegužę laikinosios premjerės Ingos Ruginienės potvarkiu buvo sudaryta darbo grupė kompleksiniams Vilniaus arkikatedros tyrimams vykdyti.
Darbo grupei iškeltas uždavinys parengti ilgalaikių Vilniaus arkikatedros tyrimų, apsaugos ir tvarkybos darbų programą. Taip pat Kultūros paveldo departamentui pavesta įvertinti mokslininkų apibrėžtas rizikas dėl invazinių tyrimų metodų taikymo tikrinant versijas apie galimą Vytauto Didžiojo palaikų vietą ir pateikti pasiūlymus.
Anksčiau Vyriausybės išplatintame pranešime teigta, kad šiai darbo grupei vadovaus laikinosios ministrės pirmininkės patarėja kultūros klausimais Ingrida Kutkienė. Taip pat įtraukti Kultūros paveldo departamento, Vyriausybės ir prezidento kanceliarijų, Vilniaus arkivyskupijos, Bažnytinio paveldo muziejaus, Finansų, Užsienio reikalų, Kultūros, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų atstovai.
ELTA primena, kad pirmasis hipotezę dėl galimos Vytauto Didžiojo palaikų buvimo vietos Vilniaus arkikatedros požemiuose iškėlė restauratorius Saulius Poderis. Jis, tiesa, į minėtąją tyrimų grupę nebuvo įtrauktas.
Jo teigimu, istorinio Lietuvos Didžiojo kunigaikščio palaikai galėtų būti palaidoti Vilniaus arkikatedros mauzoliejaus vakarinėje sienoje esančio, XVII a. įrengto įėjimo nišoje.
Kaip skelbta, dar balandį S. Poderis pranešė turintis įrodymų, kad per tarpukariu vykusią Vilniaus katedros rekonstrukciją kartu su Lietuvos bei Lenkijos valdovų Aleksandro, Elžbietos Habsburgaitės bei Barboros Radvilaitės palaikais buvo rasti ir Vytauto Didžiojo palaikai.
Pasak jo, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto palaikai Vilniaus katedros požemiuose galėjo būti atrasti 1931 metais. Jie esą čia gali būti ir dabar, o kad būtų identifikuoti, dėl tyrimų reikia tartis su Ukrainos ekspertais.
