Vilnius pasiruošęs tapti UNESCO literatūros miestu – UNESCO komisijai pateikta paraiška, kuriai rimtai ruoštasi drauge su partneriais. Vilnius nuo senų laikų garsėjo kaip literatūros miestas, kuriame įvairiomis kalbomis kūrė žymūs literatai, įamžindami jį gražiausiuose savo kūriniuose. Čia vystėsi literatūros žanrai, o visas miestas paženklintas literatūros simboliais. Tikimasi, kad toks statusas padės plačiau skleisti žinią Europai ir visam pasauliui apie Vilniaus nuopelnus literatūrai.
„Mūsų mieste pasaulio pripažintas poetas Adomas Mickevičius kūrė savo eiles, organizavo filomatų draugijos susitikimus, čia Nobelio literatūros premijos laureatas Česlavas Milošas savo pirmąjį poezijos rinkinį, čia vaikystę praleido žymus rašytojas Romain Gary ir daugelis kitų iškilių literatūros atstovų. Vilniuje visada buvo stipri žodžio galia. Gavęs UNESCO literatūros miesto statusą, Vilnius neabejotinai taps dar labiau atviru ir mylimu miestu Europoje ir pasaulyje. Džiaugiuosi galėdamas palaikyti paraiškos teikimą, kurioje atsiskleidžia seniausios Vilniaus miesto literatūros tradicijos”, – sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Vilniaus miesto architektūrinis sprendimas yra pažymėtas literatūros akcentais – UNESCO pasaulio paveldo saugomame Vilniaus senamiestyje išsidriekusi literatų gatvė, Milošo laiptai kviečia užsukti į senamiestį, visame mieste galima atrasti paminklų, gatvių, skverų pavadintų žymių literatūros atstovų pavardėmis.
Vilniuje į literatūros pažinimą turi galimybę įsitraukti skirtingos socialinės grupės. Tautinės bendrijos turi galimybę mokytis gimtąja kalba ir tokiu būdu arčiau pažinti savo tautos literatūrą. Daugelis švietimo organizacijų pritaikomos neįgaliųjų poreikiams. Senjorai aktyviai įsitraukia į trečiųjų universitetų veiklą. Vilniuje literatūrą kuria tiek profesionalūs rašytojai, tiek mėgėjai. Čia veikia daugybę literatūrinių organizacijų bei draugijų. Vyksta įvairūs literatūriniai renginiai pritaikyti skirtingiems poreikiams. Valstybinės įstaigos skelbia finansavimo programas, skirtas literatūrai ir leidybai.
Prie atviro, skaityti knygas ir pažinti žmones kviečiančio miesto įvaizdžio prisideda ir vizualinė komunikacija. Kotryna Zylė ir Miglė Vasiliauskaitė sukūrė specialų ženklą miestui kandidatui: „Daugtaškis, atsiradęs V raidės serifo vietoje, palieką pirmąją miesto vardo raidę atvirą. Tokiu simboliu atskleidžiame Vilniaus siekį inicijuoti dialogą: tarp kultūrų, tarp rašytojų ir skaitytojų, tarp skirtingų tautybių ir socialinių grupių, tarp kūrėjų, miestiečių ir miesto svečių. Tam antrina ir šūkis „Reading the other” arba „Skaityti kitą”, „Skaityti esantį šalia”.
Paraiškai ruoštasi nuo 2018 metų, bendradarbiaujant su partneriais – Lietuvos nacionaline UNESCO komisija, Lietuvos leidėjų asociacija ir Vilniaus miesto savivaldybės centrine biblioteka.
Literatūros miesto statusą yra gavę kultūriškai Lietuvai artimi miestai: Lvovas (Ukraina), Tartu (Estija), Krokuva (Lenkija), Praha (Čekija). Taip pat – Reikjavijkas (Islandija), Barselona ir Granada (Ispanija), Dublinas (Airija), Liubliana (Slovėnija), Utrechtas (Nyderlandai), Lilehameris (Norvegija), Milanas (Italija), Mančesteris, Noridžas, Edimburgas ir Notingemas (Jungtinė Karalystė), Haidelbergas (Vokietija), Obidos (Portugalija), Uljanovas (Rusija), Sietlas ir Ajova Sitis (JAV), Kvebekas (Kanada).
Vilniaus miesto savivaldybė
