Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija pradėjo buvusios garažų teritorijos S. Batoro g. 7B sutvarkymo darbus. Čia bus pasodinta apie 7500 medžių, o ateityje teritorija bus pritaikyta lankymui. Tai vienas pirmųjų projektų Vilniuje, kai buvusio sąvartyno teritorijoje taikomas pažangus fitoremediacijos metodas, siekiant suderinti aplinkos apsaugą, ekonominį racionalumą ir kraštovaizdžio atkūrimą.
„Dar visai neseniai čia stovėjo šimtai garažų, o dabar šioje vietoje augs miškas. Tai vienas ryškiausių virsmų mieste – iš apleistos, užterštos teritorijos į gyvą, žalią erdvę žmonėms. Svarbu ir tai, kad tvarkome teritoriją atsakingai – ne tik sodiname medžius, bet ir sprendžiame užteršto grunto problemą, taikydami tvarius, gamtai palankius sprendimus“, – sako Vilniaus meras Valdas Benkunskas.
Kovo 31 d. pradėti grunto paruošimo darbai, o balandžio 1 d. startavo miško sodinimas. Darbus planuojama užbaigti iki balandžio 10 dienos. Tvarkoma 2,3 ha teritorija yra buvusio Polocko sąvartyno dalis, kurioje ilgą laiką veikė metalinių garažų masyvas. Iš viso šioje vietoje buvo apie 500 garažų: didžioji jų dalis (472 vnt.) buvo nukelta prieš keletą metų, 16 garažų pašalinti vėliau, o likusieji įvykdžius teismo sprendimą.
Prieš pradedant sodinimo darbus, teritorijoje buvo cheminiu būdu paveiktos ir vėliau pašalintos invazinės augalų rūšys, tarp jų uosialapis klevas, siekiant sudaryti sąlygas vietinių rūšių įsitvirtinimui. Atlikti detalūs ekogeologiniai tyrimai parodė, kad teritorijos paviršinis gruntas yra užterštas sunkiaisiais metalais (švinu, cinku, variu ir kitais elementais) bei naftos produktais. Dėl šios priežasties teritorija neatitinka reikalavimų, taikomų jautrioms rekreacinėms teritorijoms, ir reikalauja specialių tvarkymo sprendimų.
Atsižvelgiant į tai, kad viso užteršto grunto pašalinimas būtų itin brangus ir aplinkosauginiu požiūriu sudėtingas, pasirinktas tvarus sprendimas teritoriją tvarkyti taikant fitoremediacijos metodą. Tai aplinkai draugiškas būdas, kai augalai naudojami dirvožemio stabilizavimui ir palaipsniam valymui. Medžiai ir augalai sugeria dalį teršalų, ypač sunkiuosius metalus, ir įtraukia juos į savo biomasę, taip ilgainiui mažindami jų kiekį aplinkoje“, – aiškina Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos atstovas Tadas Stankevičius.
Šiam tikslui teritorijoje bus pasodinta apie 2 000 pušų, 2 000 beržų, 2 000 maumedžių, 500 liepų ir 1 000 juodalksnių. Parinktos rūšys yra atsparios sudėtingoms augimo sąlygoms ir plačiai naudojamos rekultivuojant pažeistas teritorijas. Pasak T. Stankevičiaus, pušys ir beržai greitai įsitvirtina skurdžiuose gruntuose ir stabilizuoja paviršių, juodalksniai gerina dirvožemį, o liepos formuos ilgalaikę medyno struktūrą. Sodinimas vykdomas atsižvelgiant į vietos reljefą ir grunto ypatybes, siekiant sukurti mišrų, atsparų ir natūraliai besivystantį medyną.
Pagal Pavilnių regioninio parko tvarkymo planą ši teritorija priskirta konversijos į rekreacinę urbanizuojamą paskirtį zonai, todėl ateityje ji bus pritaikyta lankytojams. Planuojama, kad ši vieta taps ne tik žaliąja erdve, bet ir edukaciniu objektu, kuriame bus galima susipažinti su tvariais teritorijų tvarkymo sprendimais ir gamtinės aplinkos atkūrimu.
