Trečiąjį 2025 m. ketvirtį vidutinis atlyginimas šalyje, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjo 8 proc. arba 180 eurų ir siekė 2,4 tūkst. eurų, skelbia „Sodra“. Vidutinės darbuotojų pajamos „į rankas“ per metus didėjo 103 eurais arba 7,5 proc. – iki 1,47 tūkst. eurų.
„Didžiausią įtaką darbo pajamų augimui darė 2025 m. padidėjusi minimali mėnesinė alga. Svarbu tai, kad pajamų augimas ne tik nominalus. Jis viršijo metinę infliaciją, kuri rugsėjį siekė 4 proc., tad realios darbuotojų pajamos keliais procentais didėjo“, – pranešime spaudai cituojama „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.
Anot jos, minimalios mėnesio algos (MMA) pokyčiai labiausiai paveikia mažesnių pajamų gavėjus – todėl pajamų atotrūkis tarp mažiausiai ir daugiausiai uždirbančiųjų sumažėjo.
Trečiąjį metų ketvirtį penktadalio daugiausiai uždirbančiųjų pajamos prieš mokesčius buvo 5,9 karto didesnės nei penktadalio mažiausiai uždirbančiųjų: atitinkamai 5,03 tūkst. eurų ir 854 eurai, prieš metus šis santykis siekė 6,1 karto.
Vis dėlto įvertinus ir mokesčių įtaką, realus atotrūkis nesikeitė – pajamos „į rankas“, kaip ir prieš metus, skyrėsi 4,6 karto.
Anot „Sodros“ daugiau nei trečdalio apdraustųjų pajamos siekė 1,5–2,5 tūkst. eurų bruto, ketvirtadalio pajamos – 1–1,5 tūkst. eurų, o dar ketvirtadalio – viršijo vidutines ir sudarė 2,5–4 tūkst. eurų prieš mokesčius.
Mažiau nei 999 eurus ant popieriaus uždirbo 9 proc. dirbančiųjų, o daugiau nei 4 tūkst. eurų – kas aštuntas.
„Sodra“ skaičiuoja, kad sparčiausias darbo pajamų augimas 2025 m. fiksuotas transporto sektoriuje, kur vidutinės pajamos per metus augo 14,4 proc., tačiau jos liko mažesnės nei vidutinės: iki 1,83 tūkst. eurų prieš mokesčius arba iki 1,18 tūkst. eurų po jų. Vairuotojų pajamos „į rankas“ padidėjo 140 eurų ir pasiekė 1,03 tūkst. eurų.
Administravimo ir aptarnavimo veikloje pajamos augo 12,6 proc. iki 1,08 tūkst. eurų „į rankas“, prekyboje – iki 1,22 tūkst. eurų. Švietime atlyginimai kilo apie 10 proc. – mokytojai vidutiniškai uždirbo 1,44 tūkst.–1,66 tūkst. eurų „į rankas“. Sveikatos sektoriuje augimas nevienodas – gydytojų specialistų pajamos padidėjo labiausiai – 340 eurų, iki 3 140 eurų „į rankas“.
Trečiąjį ketvirtį sparčiausią darbo pajamų augimą institucija fiksuoja tarp vyresnio amžiaus darbuotojų. 51–60 metų amžiaus grupėje pajamos augo 10,5 procento, o vyresnių nei 60 metų – 10,1 procento. Tuo metu tarp jauniausių dirbančiųjų augimas buvo lėtesnis: iki 25 metų – 5,7 procento, o 25–30 metų grupėje – 7,4 procento.
Vis dėlto „Sodros“ analizė parodė ryškėjančią tendenciją – vyresnio amžiaus darbuotojai darbo rinkoje susiduria su didesniais iššūkiais nei jaunesni, o dalis jų pasitraukia iš darbo rinkos dar iki pensinio amžiaus. Ilgėjant gyvenimo trukmei ir senstant visuomenei, šios tendencijos tampa vis reikšmingesnės tiek darbo rinkai, tiek socialinio draudimo sistemai.
Nuo 55 metų amžiaus dirbančiųjų dalis mažėja, o pajamas vis dažniau pakeičia socialinės išmokos – negalios pensijos arba nedarbo draudimo išmokos.
55-mečių grupėje apie 30 tūkst. žmonių dirba, tačiau 5,4 tūkst. jau nedirba – dauguma jų gauna negalios arba nedarbo išmokas. 60-mečių grupėje dirbančiųjų dar mažiau – 25,9 tūkst., o nedirbančiųjų skaičius išauga iki 7,6 tūkst., daugiausia dėl negalios ar nedarbo išmokų.
Pasak „Sodros“ šiuo metu Lietuvoje dirba apie 1,4 mln. žmonių. Šis skaičius stabilizavosi – trečiąjį metų ketvirtį dirbo beveik tiek pat žmonių kaip prieš metus – padidėjimas siekė tik 0,01 proc. arba 100 žmonių. Tiesa, lyginant rugsėjį su rugpjūčiu, apdraustųjų skaičius traukėsi 0,3 proc. arba 4 tūkst. žmonių.
