Valdžios ketinimai keisti komandiruojamų darbuotojų dienpinigių apmokestinimą gali priversti vežėjus masiškai bankrutuoti arba iškelti verslą į užsienį, teigia vežėjų įmonių atstovai.
Finansų ministerija siūlo padidinti dienpinigių neapmokestinti, jei darbuotojo alga siekia 1,5 minimalios mėnesio algos. Dabar ši riba yra 1,3 MMA.
Anot ministerijos, siekiama, kad darbo užmokestis, nuo kurio skaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis (GPM) ir socialinio draudimo įmokos, nebūtų pakeičiamas neapmokestinamais dienpinigiais.
Pasak Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidento Valdo Sutkaus, tokiu atveju bus „suvalgytas“ visas įmonių pelnas ir sektorius liks nepelningas.
„Galima svarstyti, kas atsitiks su šituo sektoriumi. Jis trauksis, iškels savo įmonių registracijos vietas kažkur kitur. Labai toli keltis nereikia, yra šone Latvija, Lenkija“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė V. Sutkus.
„Linavos“ generalinis sekretorius Mečislovas Atroškevičius sako, kad vežėjai pasigenda diskusijų su valdžia.
„Šitas sektorius gali visiškai iš Lietuvos išnykti. Mus kartais kaltina, kad gąsdiname, kad šito neįvyks, bet ruošiant šiuos įstatymus su mumis niekas nesitarė, nieks nedarė analizės, kokios gali būti pasekmės, ir svarbiausia, kad nėra iš viso kalbos apie atsakomybę“, – sakė M. Atroškevičius.
Vežėjų atstovai skaičiuoja, kad dėl planuojamų pakeitimų vienai transporto priemonei tenkančios sąnaudos išaugs 288,5 euro per mėnesį. Šiuo metu Lietuvoje įregistruota apie 48 tūkst. tarptautiniais maršrutais krovinius vežančių sunkvežimių, todėl papildomos išlaidos esą sieks apie 166 mln. eurų per metus.
„Mūsų skaičiavimais, padidėjusios darbo išlaidos sektoriui kainuotų maždaug 165 mln. eurų. Lygiai tiek, koks buvo 2017 metų pelnas“, – teigė „Linavos“ sekretorius transporto politikai Tomas Garuolis.
Kadangi didelę dalį darbuotojų atlygio sudaro dienpinigiai, nuo kurių socialinio draudimo įmokos nėra mokamos, socialinės garantijos yra mažesnės, jų lauktų ir mažesnės pensijos.
Ministerija teigia, kad padidinus koeficientą, šiuo metu nemažas pajamas gaunantys darbuotojai įmokas „Sodrai“ mokėtų nuo didesnės atlyginimo dalies ir taip užsitikrintų sau didesnes garantijas ligos, nedarbo atveju bei senatvei.
Tuo metu „Linavos“ generalinis sekretorius sako, kad reikia galvoti apie dabartinę padėtį, o ne tolimą ateitį, kai vairuotojų nebereikės.
„Galbūt tie vairuotojai pensijos nesulauks. Šiandien pusė vairuotojų dirba užsienio šalių piliečių, ar mes galvojam apie ateitį, kuri nežinia už kiek laiko bus, ar šiandien apie Lietuvos interesus ir labai svarbų Lietuvai ekonomikos sektorių“, – sakė M. Atroškevičius.
Jo teigimu, po 5-10 metų vairuotojų galbūt jau nereikės.
„Mes turime sektorių kur mes turime įdirbį. Kad išlaikytume ir paaugintume rinkos dalį, mums reikia šiandien tų vairuotojų, juos importuojame iš trečiųjų šalių, bet kažkada jų nereiks, po 5, po 6, po 10 metų“, – pridūrė jis.
Lietuvos vežėjų sąjungos generalinis sekretorius Sigitas Žilius teigia, jog padidinus koeficientą, vairuotojo darbo vietos kaina pabrangs 26,1 proc. iki 926,6 euro. Anot jo, dėl to įmonių finansiniai rodikliai taptų neigiami.
„Linava“ anksčiau siūlė koeficientą padidinti iki 1,4 MMA, tačiau dabar šio siūlymo atsisako, nes Vyriausybė planuoja nuo 2020 metų padidinti MMA iki 607 eurų.
„Buvo apie tai kalbama derybų metu, visą laiką jautėme spaudimą iš valdžios, su kuo ir kodėl turime tartis, tačiau besiderant buvo drastiškai padidintas minimalus atlyginimas“, – aiškino T. Garuolis.
Darbdaviai ir darbuotojai nuo gegužės mėnesio derėjosi dėl dienpinigių koeficientų, tačiau nesutarus didžioji dalis profsąjungų birželį iš derybų pasitraukė.
Profsąjungos siekė 2 MMA koeficiento.
„Linava“ tęsė derybas su likusiomis profsąjungomis, su jomis pasirašė sutartį, tačiau koeficiento klausimas joje neliečiamas. Sutartyje numatyta, jog darbdaviai privalo drausti vairuotojus kelionių ir medicininiu draudimu, jei jie dirba užsienyje, suteikiamos papildomos atostogos priklausomai nuo darbo stažo. Sutartis numato, kad ginčus spręs dvišalė darbdavių bei darbuotojų komisija, ji tobulins sistemą toliau.
