Prieš 9 mėnesius veterinarės Rugilės Dauliūtės įkurtas startuolis „Innovatio veterinariae“ su Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) pasirašė finansavimo sutartį pagal „Inostarto“ priemonę ir dirbtinio intelekto (DI) pagrindu kuria programinę įrangą žirgų radiologinių vaizdų įvertinimo automatizavimui.
„Pasaulyje sparčiai įsigalintį dirbtinį intelektą kurdami inovacijas aktyviai naudoja ir Lietuvos startuoliai. Radiologijoje dirbtinis intelektas naudojamas patologijų aptikimui ir diagnostikai, nes giliojo mokymosi dėka algoritmai jau geba apdoroti milžiniškus duomenų, pavyzdžiui, nuotraukų, kiekius. Tankėjančios inovatorių gretos – puikus įrodymas, kad gyvybės mokslų srityje esame stiprūs ir kuriamais metodais bei vykdomais tyrimais nenusileidžiame pažangioms valstybėms. Tai neabejotinai daro įtaką ne tik medicinos sričiai, bet ir ekonomikai“, – pastebi MITA vadovas Gintas Kimtys.
Iš tiesų, ortopediniai sutrikimai žirgams turi didžiulę ekonominę reikšmę. Jiems susirgus, drastiškai krinta ne tik žirgo vertė, bet ir sustoja ar net baigiasi sportinė karjera. Viena pagrindinių diagnostinių procedūrų ortopedinėms žirgų ligoms nustatyti – radiologinis tyrimas. Jie pasitelkiami nustatant gyvūnų šlubavimo, sportinės formos praradimo priežastis ar pirkimo-pardavimo metu.
Šiuo metu podiplominę praktiką lenktyninių žirgų klinikoje Prancūzijoje, Pays de la Loire regione atliekančią Rugilę žirgai lydi nuo ankstyvos vaikystės. Nuo 10 metų ji užsiėmė konkūrais, ištvermės jojimu, jojimo trikove, vėliau treniruodavo jaunuosius raitelius. Studijuodama Veterinarijos akademijoje Kaune, mergina 5 metus dirbo Stambiųjų gyvūnų klinikoje.
Rugilė DauliūtėRadiologinės diagnostikos sistemos idėja veterinarijos gydytojai Rugilei Dauliūtei kilo 2018 metais. Dar atlikdama praktiką žirgų klinikose Prancūzijoje, Danijoje, Vokietijoje, Vengrijoje ir Portugalijoje ji pastebėjo, kad gerai padaryti rentgeno nuotraukas – tik pusė darbo. Dėl gyvūno dydžio, vieno tyrimo metu padaroma nuo 8 iki 42 rentgeno vaizdų, o rentgeno nuotraukų interpretavimas ir analizavimas yra sudėtinga ir daug specifinių žinių reikalaujanti veterinaro darbo dalis. Dėl šių priežaščių kartais patologijos yra nepastebimos ir neįvertinamos, nors nuo to priklauso tolimesnė žirgo eksploatacija – ar bus reikalinga operacija ir pan. Domėdamasi kuriamais inovatyviais produktus ją dominančiose srityse, R. Dauliūtė sužinojo apie kitų panašių vaizdinių problemų sprendimui žmonių medicinoje naudojamą dirbtinį intelektą ir nutarė pasiūlyti diagnostinę pagalbą veterinarijos gydytojams.
Vaizdų analizėje pritaikius DI, veterinarijos gydytojams bus suteikiamos „antrosios akys“, greičiau ir tiksliau nustatoma diagnozė ir laiku suteikiamas gydymas. Sistema gebės iš naujų vaizdų atpažinti metakarpofalanginį/metatarsofalanginį sąnarį ir nustatyti, kokia projekcija padaryta nuotrauka. Šio sąnario sritis yra dažniausiai pažeidžiama vieta sportinių žirgų tarpe. Taipogi, modeliai gebės iš naujų rentgeno nuotraukų atpažinti du itin svarbius radiografinius radinius – lūžius ir osteochondrinę fragmentaciją. Produktui išvystymui dar prireiks 2–3 metų“, – planuoja R. Dauliūtė.
Šiuo metu veterinarės suburta komanda kuria žirgų radiologinių vaizdų įvertinimo automatizavimui reikalingos programinės įrangos prototipą: 3 IT specialistai jau sukūrė platformą ir visą vidinę sistemos architektūrą, skirtą vaizdams apdoroti, dirbinio intelekto ekspertas rengia modelių algoritmus, 14 tarptautinių studentų dalyvauja vaizdų kategorizavime, o 10 veterinarijos gydytojų iš UK, Lietuvos, Italijos, Danijos, Prancūzijos žymi rentgeno nuotraukas.
Paklausta apie dažną su DI dirbančiomis sistemomis susiduriančiųjų problemą, R. Dauliūtė patvirtina, kad sistemos apmokymui gauti „pacientų“ duomenis gauti nėra lengva. Tam padeda atliekant praktikas klinikose pelnytaspasitikėjimas ir bendradarbiavimas su užsienio žirgų klinikomis bei privačiais veterinarijos gydytojais, kurie dalinasi savo pacientų duomenų baze. Tikimasi, kad projektui įgavus pagreitį, duomenis gauti bus lengviau.
Tikslinė vystomos sistemos rinka – žirgų veterinarijos klinikos ir privatūs veterinarijos gydytojai, o galutinis vartotojas – veterinarijos gydytojas. Ateityje sistemą planuojama integruoti ir su kitų įmonių programine įranga, skirtadiagnostinių priemonių, pavyzdžiui, rentgenografijos, ultrasonografijos, magnetinio rezonanso, scintigrafijos bei kompiuterinės tomografijos vaizdų archyvavimui ir dalinimuisi.
Veterinarijos gydytojos teigimu, žirgų rinkoje panašų sprendimą kuria tik viena įmonė Kalifornijoje, JAV: „Jie turi sistemą, automatiškai padarančią įvarius žirgų kanopų matavimus, kuriuose naudoja kalviai ir veterinarijos gydytojai. Kadangi žirgų rinka sąlyginai maža, mes su šia įmone palaikome ryšius, apsikeičiame naujienomis ir, tikimės, ateityje sujungti produktus. Kitos keturios įmonės, kuriančios algoritmus su kompiuterių padedamomis diagnozėmis (computer-aided diagnosis), veikia tik smulkiųjų gyvūnų rinkoje“.
Dirbtiniu intelektu pagrįstą žirgų radiologinės diagnostikos sistemos idėją komanda vysto įvairiose programose. Šiuo metu jie ne tik kuria prototipą, bet ir bando pritraukti finansavimą iš įvairių programų ar startuolių akceleratorių. „Aktyviai dalyvaujame pre-akceleratoriuose ir parodose, prieš porą savaičių laimėjome Šiaulių miesto savivaldybės verslumo projektą. Tačiau projektą pakelti į kitą lygį – įkurti įmonę, įdarbinti žmones mus paskatino būtent „Inostarto“ projektas. Pirmą kartą rašant Europinio tipo projektą labai padėjo MITA inovacijų vadybininkų konsultacijos. Šiuo metu dalyvaujame agentūros įgyvendinamo „Gyvybės mokslų industrijos plėtros skatinimo“ projekto mentorystės programoje „Life Sciences Start-up MasterClass“, o dirbtinio intelekto klausimais konsultuojamės su projekto „AI Boost“ ekspertais “, – vardina R. Dauliūtė.
