Keturios verslo įmones vienijančios organizacijos kreipėsi į premjerą Saulių Skvernelį dėl Seime svarstomų Žemės įstatymo pataisų. Lietuvos pramonininkų konfederacija, asociacija „Investors’ Forum“, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros ir Lietuvos bankų asociacijos tvirtina, kad Seime svarstomos Žemės įstatymo pataisos ne tik prieštarauja konkurencijos nuostatoms, bet ir stabdys investicijas miestuose ir regionuose.
Jei Seime pataisoms bus pritarta, visi investuotojai valstybinėje žemėje nuo sausio 1 dienos, norėdami vykdyti veiklą, bus apmokestinti nuo 20 proc. žemės rinkos vertės arba turės ją išsipirkti. Tokie staigūs ir reikšmingi mokestiniai pakeitimai brangina investicijas ir mažina pasitikėjimą investicine aplinka, tvirtina besikreipiančių organizacijų atstovai.
„Prievolė be deramo išankstinio įspėjimo sumokėti valstybei bent penktadalį žemės rinkos vertės arba ją išsipirkti taptų reikšminga našta investuotojams. Svarbu ir tai, kad mokestis yra taikomas už žemę, už kurios nuomą jau mokamas nuomos mokestis“, – sako Mindaugas Statulevičius, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius.
Rūta Skyrienė, asociacijos „Investors’ Forum“ vykdomoji direktorė pažymi, kad bet koks verslo aplinkos stabilumo mažinimas menkina ir Lietuvos, kaip investicijoms patrauklios šalies, įvaizdį.
„Net ir nedidelių projektų planavimas ir įgyvendinimas užtrunka ne vienerius metus, todėl investicinius projektus svarbu pabaigti tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip jie buvo pradėti. Neplanuotų mokestinių prievolių įvedimas gali paskatinti rimtą sąmyšį tarp investuotojų, ypač, kai tokie daromi taip staiga “, – sako R. Skyrienė.
Planuojami pakeitimai galios jau sudarytoms ir naujos sutartims, o naujos nuomos sutartys taip pat nebenumatys galimybės valstybinėje žemėje statyti ir rekonstruoti pastatų. Padalinus ar apjungus kelis sklypus sudaroma sutartis bus laikoma nauja, todėl dažnai plėtra bus galima tik tokią žemę išsipirkus, taip antrą kartą apmokestinant kartą jau išsinuomotą žemę.
„Bankai tiesiogiai nekilnojamo turto vystyme nedalyvauja – dalyvauja mūsų klientai: tiek vystytojai, tiek verslo subjektai. Bankai dažnai finansuoja ir vienus, ir kitus. Kai projektai yra ilgalaikiai (o nemaža dalis jų vykdoma būtent valstybinėje žemėje), ypač reikšmingas yra žaidimo taisyklių stabilumas. Na, o jeigu jau numatyti esminiai taisyklių pokyčiai – būtina juos tinkamai suvaldyti. Reikėtų atlikti šių pakeitimų finansinį vertinimą, skaičiavimus, kiek jie duos naudos valstybės biudžetui, o jeigu žadama įvesti naują mokestį, reikia užtikrinti, kad rinka sugebėtų deramai prie jo prisitaikyti. Visgi žymus reguliavimo pasikeitimas gali daryti įtaką dalies vykdomų projektų, ypač mažiau pelningų, regioninių, mažos apimties, įgyvendinimui“, – pastebi Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius.
Mažiau paskatų investuoti regionuose
Verslo organizacijos ir kai kurių miestų vadovai atkreipia dėmesį, kad tokius pokyčius pirmiausia pajus regionai, kuriems pritraukti investicijas sudėtingiau nei didiesiems miestams. Anot Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Roberto Dargio, dėl sudėtingos demografinės situacijos, investicijos atokiau nuo didmiesčių turėtų būti skatinamos, o ne kuriamos papildomos kliūtys.
„Svarbiausias investicijas šiuo metu pritraukia didieji miestai. Naujas mokestis arba prievolė išsipirkti žemę gali atbaidyti nuo noro investuoti regionuose, kur investicijų grąža dažnai ir taip mažesnė. Dar blogiau, kad tai apsunkins sąlygas smulkiajam verslui, nes galimybės pradėti ar plėsti verslą tampa dar sudėtingesnės“, – sako Robertas Dargis.
Anot jo, papildomą apmokestinimą pajus ir gamybinės įmonės dirbančios didiesiems prekės ženklams ir pagal jų reikalavimus atnaujinančios gamyklos linijas ar gerinančios sąlygas darbuotojams – jeigu pokyčiams bus reikalinga bet kokia nekilnojamojo turto plėtra, bus reikalinga sumokėti 20 proc. žemės vertės arba sklypą išsipirkti.
„Paskutinius kelis metus kauniečiai džiaugiasi gražėjančiu miestu, tai lemia privačios investicijos į nekilnojamąjį turtą. Kaune kyla ir verslo, ir gyvenamosios paskirties pastatai. Tačiau šią miesto sėkmę gali pristabdyti nauji suvaržymai. Pavyzdžiui, aplink Kauno centrą yra daug apleistų buvusių pramoninių teritorijų. Labai norėtume, kad šios teritorijos virstų modernaus miesto erdvėmis. Net neabejoju, kad dalis verslininkų dėl didėsiančio apmokestinimo neturės noro arba pajėgumų įgyvendinti konversijos“, – sako Kauno vicemeras Povilas Mačiulis.
Neringos miesto meras Darius Jasaitis labiausiai sunerimęs dėl išimčių numatytiems pokyčiams trūkumo, ypač kalbant apie saugomas, išskirtinį statusą turinčias teritorijas.
„Didžiausią nerimą kelia itin didelis skubėjimas svarstant pakeitimus. Net regionuose, kur problemas sprendžiame vietiniu lygiu, stengiamės išnagrinėti situaciją, pasverti galimus teigiamus ir neigiamus sprendimų padarinius, taikyti išimtis. Atrodo, kad šiuo atveju sprendimai priimami užmerktomis akimis, vengiama diskutuoti, o valstybė tiesiog planuoja vykdyti reketą. Visai nesigilinama, pavyzdžiui, kaip tai atsilieps regionams, taip pat saugomoms teritorijoms, kuriose verslo investicijų planavimas ir taip itin sudėtingas. Akivaizdu, kad tokie sprendimai investicijas stabdys visos šalies lygiu, o ypač šiuo klausimu kentės būtent regionai“, – sako D.Jasaitis.
Perdėtą skubėjimą sprendžiant jau įsisenėjusias problemas akcentuoja ir Alytaus meras Vytautas Grigaravičius.
„Valstybinės žemės naudojimas turi būti reglamentuotas ir derinamas su bendraisiais planais, tačiau reikėtų išlaikyti protingus terminus ar atsižvelgti į projektus, kurie jau suplanuoti, pradėti, gautas finansavimas“, – tvirtina V. Grigaravičius.
Šiuo metu įstatymo projektas yra pateiktas LR Vyriausybės išvadoms gauti. Verslo organizacijos prašo tokiems sprendimams labiau išdiskutuoti socialinius, ekonominius ir poveikio regionams aspektus įtraukiant daugiau valstybės institucijų, o patį mokesčio dydį pagrįsti dėl naudos valstybei ir poveikio savivaldybėms bei verslui ir pokyčiams pasiruošti taikyti ilgesnį pereinamąjį laikotarpį.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos informacija
