Dviejose iš dešimties mokyklų trūksta privalomų dalykų mokytojų, o per ateinančius kelerius metus šis poreikis gali augti penkis kartus, pirmadienį skelbia Vytauto Didžiojo universitetas (VDU).
Šio universiteto mokslininkai atliko tyrimą, per kurį iš viso apklausė 929 mokyklų direktorius ir 2588 mokytojus iš 59 šalies savivaldybių.
Mokyklų direktorių apklausa atskleidė, kad privalomųjų dalykų mokytojų trūksta 23 proc. šalies mokyklų. Trūksta daugiau kaip 350 privalomų dalykų mokytojų ir 504 pedagoginės pagalbos specialistų.
„Po 3–5 metų, jei nebus imtasi papildomų priemonių, poreikis išaugs 5 kartus“, – teigiama pranešime.
Be to, beveik 70 proc. Lietuvos mokyklų yra atvejų, kai privalomą dalyką moko ne tos specializacijos pedagogas.
Iš viso pernai rudenį Lietuvos mokykloms trūko 363 mokytojų dalykininkų, o vidutinis trūkstamai mokytojo vietai tenkantis etato dydis siekė 0,61.
VDU mokslininkai pagal direktorių apklausą sudarė mokytojų poreikio indeksą. Skalėje, kur vienas reiškia didžiausią, o minus vienas – mažiausią poreikį, ryškiausias pedagogų trūkumas nustatytas Šalčininkų (0,93), Skuodo (0,92), Neringos (0,82), Klaipėdos miesto (0,57) ir rajono (0,51), Elektrėnų (0,52), Ignalinos (0,51), Šiaulių rajono (0,50) savivaldybėse.
„Tačiau ekspertai pažymi, jog didesnis ar mažesnis trūkumas išreikštas ir kitose šalies vietovėse“, – teigiama pranešime.
Tyrėjų skaičiavimais, per artimiausius 3–5 metus Lietuvoje labiausiai trūks matematikos (213), fizikos (213), anglų (167), lietuvių (140) ir antrosios užsienio kalbos (96), taip pat pradinio ugdymo (167), chemijos (151), biologijos (103) ir kitų dalykų mokytojų. Iš viso – beveik 2 tūkst. pedagogų.
Tyrimas taip pat patvirtino, kad Lietuvoje juntamas didelis pedagoginės pagalbos specialistų trūkumas – dabar šalies mokykloms trūksta 202 psichologų, 107 specialiųjų pedagogų, 102 logopedų ir 62 socialinių pedagogų. Pasak VDU, artimiausius penkerius metus poreikis dar labiau augs.
Mokyklų vadovų ir pedagogų apklausa taip pat patvirtino, kad jų gaunamas vidutinis atlyginimas yra dvigubai mažesnis nei tikimasi ir žemesnis nei visame šalies ūkyje.
Nepaisant to, kad pedagogų darbo užmokesčiui didinti pastaraisiais metais skirta papildomų lėšų, faktinis „į rankas“ gaunamas atlyginimas yra dar dvigubai mažesnis už ugdytojų lūkesčius: šiuo metu mokytojai gauna vidutiniškai 694,5 euro atlygį, tuo metu, jų pačių nuomone, teisingas atlyginimas už pilną etatą turėtų siekti apie 1305 eurus.
Statistikos departamento duomenimis, vidutinis atlyginimas bendrojo vidurinio ugdymo viešajame sektoriuje yra žemesnis nei visame šalies ūkyje. Bemaž 70 proc. šalies mokytojų nebesusidaro pilnas krūvis.
„Tyrėjai taip pat atskleidė, kad etatinio darbo apmokėjimo įvedimas mokytojų krūvio neoptimizavo, o priešingai – sujaukė. Iki jo įvedimo, pilnu etatu dirbo daugiau nei 70 proc. ugdytojų, tuo metu po įvedimo – vos 31 proc.“, – teigiama pranešime.
Tyrime taip pat konstatuota, kad mokytojų pasiskirstymas pagal lytį yra neproporcingas – moterys sudaro 94 proc. pradiniame ugdyme, 85 proc. – pagrindiniame ir 83 proc. viduriniame ugdyme.
Remiantis Statistikos departamento informacija, šiuo metu Lietuvoje daugiausiai mokytojų yra 50–59 metų amžiaus – tyrėjai įspėja, jog pedagogai sparčiai sensta, o jaunų ugdytojų mokyklose – per mažai, todėl mokyklos bando „gelbėtis“ sudarydamos sutartis su pensininkais.
Dirbantys mokytojai, sulaukę 65 metų, sudarė vidutiniškai 6,9 proc. visų bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų.
Pagal tyrimo duomenis, jauniausi pedagogai dirba tose mokyklose, kurios turi viešosios įstaigos arba uždarosios akcinės bendrovės statusą, – jos sudaro 73 proc. visų mokyklų, kuriose mokytojų amžiaus vidurkis yra 40 metų ar mažesnis.
Tarp jauniausius mokytojus turinčių mokyklų – UAB Karalienės Mortos mokykla, čia amžiaus vidurkis siekia 30,7 metus, viešoji įstaiga „Vilniaus tarptautinė mokykla“, kur pedagogai yra vidutiniškai 37-erių, ir viešoji įstaiga „Šiuolaikinės mokyklos centras“, kur vidurkis yra 38,5 metai.
EBPO duomenimis, 2017 metais mūsų šalyje 51,5 proc. pedagogų buvo 50 metų ir vyresni, panaši padėtis buvo Estijoje, Graikijoje ir Italijoje. Tačiau kitose valstybėse pasiskirstymas buvo tolygesnis – pavyzdžiui, JAV, D. Britanijoje, Airijoje, Liuksemburge, Prancūzijoje, Izraelyje, Lenkijoje ir kitur vyriausia amžiaus grupė nesudarė daugumos.
VDU siekia Vilniuje išsaugoti Švietimo akademiją, kuri buvo įkurta 2019 metų pradžioje prie VDU prijungto Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) pagrindu.
VDU dvejus metus ribojo priėmimą į švietimo studijas Vilniuje. Universiteto atstovė Ina Žurkuvienė BNS pirmadienį sakė, kad į dalį ugdymo krypties programų priėmimas atnaujintas.
VDU motyvuoja, kad Švietimo akademijos Vilniuje uždaryti negalima dėl ypač didelio mokytojų poreikio.
Autorė Austėja Masiokaitė-Liubinienė
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.