Valstybės atkūrimo šventė prasideda – Vilniuje atidengtas paminklas broliams Vileišiams

Sostinėje prasidėjo Valstybės atkūrimo 100-mečio renginių programa  – šiandien Tado Kosciuškos gatvės skvere atidengtas paminklas didiesiems tautiškumo skatintojams – broliams Petrui, Jonui ir Antanui Vileišiams. Paminklą atidengė Jono Vileišio dukra Rita Vileišytė Bagdonas, proanūkis Gediminas Tursa, Vilniaus meras Remigijus Šimašius, Lietuvos istorijos instituto direktorius Rimantas Miknys.

„Kviečiu vilniečius ir miesto svečius aplankyti paminklą broliams  Vileišiams ir pagerbti tris  garbingus  vyrus, valstybingumo kūrėjus. Ryškūs ir reikšmingi, drąsūs ir išmintingi broliai Vileišiai gimė Vincento ir Agotos, laisvų valstiečių  šeimoje, turėjo galimybę pasiekti mokslo ir  atidavė Lietuvai ir Vilniui žymiai daugiau nei kiti, rūpinosi kad Vilnius būtų lietuvybės židinys, kad jis per amžius liktų Lietuvos sostine.  Tai  ypatinga dovana Lietuvai, jų gyvenimas ir darbai be galo mus įkvepia“– kalbėjo Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Statyti paminklą broliams Vileišiams, palikusiems ryškų pėdsaką šalies politiniame, kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime, buvo nuspręsta viename iš didelės Vileišių giminės suvažiavimų. Sostinės savivaldybė pasirūpino, kad būtų  atnaujintas skveras, o paminklu – viešoji įstaiga „Vileišių kolegija“. Trijų metrų aukščio paminklą iš bronzos, vaizduojantį už stalo sėdinčius brolius Petrą, Antaną ir Joną Vileišius sukūrė skulptorius Regimantas Midvikis bei architektai Linas Krūgelis ir Ričardas Krištapavičius. Pasak asociacijos „Vileišių fondas” vadovo  Gedimino Tursos, stalo idėjos autoriai siekė šiuo simboliu pabrėžti glaudų brolių tarpusavio ryšį ir jų santykius su tauta, kurios labui darbavosi.

„Šiandien šis paminklas čia nestovėtų, jei visi nebūtume iškovoję Nepriklausomybę, todėl  šiandien esu  dėkingas visiems Signatarams, pasirašiusiems Nepriklausomybės aktą, dėkingas gynusiems Televizijos bokštą, dėkingas visiems rėmėjams, šeimai, prisidėjusiems prie šio paminklo atsiradimo.  Dėkoju ir kviečiu – švęskime gyvenimą!” – sakė Jono Vileišio proanūkis Gediminas Tursa.

2009 metais savivaldybės ir Architektų sąjungos surengtame paminklo idėjų konkurse organizatoriai sulaukė net 45 projektų, kurie buvo pristatyti visuomenei, eksponuojami Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose.

Vilniaus savivaldybė Vileišių skvero rekonstrukcijos darbus pradėjo praėjusią vasarą. Sutvarkius beveik 500 kv. m skverą T.Kosciuškos gatvėje,  jame buvo paklota daugiau kaip 13 tūkst. granito trinkelių, įrengiant laiptus panaudota 96 m granito plokščių. Skvere paklotos tokios pačios kaip Gedimino prospekte bazalto trinkelės,  jomis išgrįsti takeliai, o pavasarį skvere bus sėjama veja, sodinamos gėlės. Skvere įrengtas ir naujas LED apšvietimas. Per artimiausius dvejus metus, įgyvendinant Neries krantinių rekonstravimo projektą, skvere dar atsiras dviračių ir pėsčiųjų takai, suoliukai.

„Noriu pasidalinti prisiminimais: mano tėvo, signataro Jono Vileišio  mintys  būdavo tik apie Lietuvą. Mano dėdei kelių inžinieriui Petrui Vileišiui ši vieta prie upės būtų labai patikusi, nes jis labai mylėjo šią upę, ir viską  darė tik Lietuvai. Gydytojas dėdė Antanas su žmona Emilija buvo tikri patriotai, steigė įvairias draugijas, įkūrė pirmą lietuvišką mokyklą ir rinko jai lėšas Amerikoje.  Linkiu, kad Lietuva per amžius būtų laisva ir nepriklausoma“ –  sakė Jono Vileišio dukra Rita Vileišytė Bagdonas.

Brolių Vileišių skvero rekonstrukcijai prireikė apie 80 tūkst. eurų, o paminklo statybos darbus finansavo asociacija „Vileišių fondas”.

Įdomūs  faktai:

Vilniuje pastatyti 85 paminklai, didžioji dauguma – privačiomis lėšomis.

Broliai Vileišiai – itin svarbios asmenybės Lietuvos politiniame, kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime. Kitados jie dosniai aukojo asmenines lėšas, kad Lietuva taptų nepriklausoma, klestinti ekonomiškai bei kultūriškai, o jos senoji sostinė Vilnius taptų lietuviška.

Vyriausiasis brolis Petras Vileišis buvo kelių inžinierius, statė tiltus, geležinkelius. Verslininkas ir mecenatas, jis įkūrė geležies dirbinių gamyklą, modernią spaustuvę, pastatė Antakalnyje rūmus, tapusius lietuviškos kultūros židiniu. Jis įkūrė, leido ir redagavo pirmąjį lietuvišką dienraštį „Vilniaus žinios“.

Antanas Vileišis buvo gydytojas humanistas, rūpinosi lietuvių švietimu, daug padėjo broliui Petrui Vilniaus lietuvinimo veikloje. Jis buvo dienraščio „Lietuvos žinios“ steigėjas ir leidėjas, Lietuvos miestų sąjungos kūrėjas, kultūros mecenatas, Lietuvos Tarybos narys, Vasario 16-osios Akto bendraautorius ir signataras.

Jauniausiasis brolis Jonas Vileišis pasirinko teisininko profesiją. Jis buvo dienraščio „Lietuvos žinios“ steigėjas ir leidėjas, Lietuvos miestų sąjungos kūrėjas, kultūros mecenatas, Lietuvos Tarybos narys, Vasario 16-osios Akto bendraautorius ir signataras, Kauno burmistras.

Vilniaus miesto savivaldybės informacija

Jums gali patikti

Atsakyti

Your email address will not be published.

X