Valdovų rūmuose – „įkalinta“ paroda apie lietuvių karinį elitą

Šiandien, 2020 m. lapkričio 10 d., Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose turėjo įvykti tarptautinės parodos „Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII–XIV a.“ atidarymas. Tačiau dėl paskelbto karantino jis neįvyks: lankytojams itin reikšmingas ir savitas lietuvių karinės kultūros paveldas, taip pat pats karinis elitas, esmingai prisidėjęs prie Senosios Lietuvos valstybės kūrimosi ir stiprėjimo, bus pristatytas tuomet, kai Lietuva įveiks arba stabilizuos padėtį dėl koronaviruso (COVID-19) pandemijos.

„Parodos idėją padiktavo bene dešimtmetį trunkantys intensyvūs senosios lietuvių karybos tyrinėjimai, o didelė paskata surengti tarptautinę parodą apie karybą ir karinį elitą buvo naujausi lietuvių kapinynų archeologiniai tyrimai šiandieninėje šiaurės vakarų Baltarusioje bei Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos vietoje aptiktas unikalus ir įspūdingas archeologinis radinys – XIV a. antros pusės paauksuota lameliaro šarvų plokštelė. Tai įpareigojo iš naujo atsigręžti bei permąstyti itin reikšmingą lietuvių karinės kultūros paveldą ir, žinoma, atkreipti dėmesį į tas istorines ar nežinomas asmenybes – kunigaikščius, karo vadus, kurie tiesiogiai prisidėjo prie Lietuvos valstybės kūrimosi, stiprėjimo ir plėtros“, – teigia parodos idėjos autorius ir kuratorius, kultūros istorikas dr. Paulius Bugys.

Tarptautinėje parodoje pristatomas įspūdingas skaičius – daugiau kaip pusė tūkstančio unikalių eksponatų iš skirtingų rinkinių, priklausančių Valdovų rūmų muziejui, Lietuvos nacionaliniam muziejui, Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejui, Žemaičių muziejui „Alka“ (Telšiai), Baltarusios valstybinio universiteto Istorijos fakultetui (Minskas), Berlyno proistorės ir ankstyvosios istorijos muziejui (Vokietija), Estijos istorijos muziejui (Talinas), Romėnų ir germanų centriniam muziejui (Maincas, Vokietija), Bardželo nacionaliniam muziejui (Florencija, Italija). Vertybės iš minėtų turtingų ir žinomų užsienio muziejų dar niekada nebuvo eksponuotos Lietuvoje.

Parodos ekspoziciją sudaro trys dalys. Pirmoje dalyje – „Ugnis. Žemė. Vanduo“ – pasakojama apie XIII–XIV a. laidojimo papročius, kuriuos geriausiai atspindi lietuvių degtiniai kapai. Čia galima susipažinti su juose rastais artefaktais ir įsitikinti, kaip toli siekė lietuvių etninės ribos. Antroje dalyje – „Raiteliai. Kariai. Plėšikai“ – pristatoma XIII–XIV a. lietuvių karių ginkluotė: ne tik su karyba susiję archeologiniai radiniai, bet ir rekonstruota apranga, karinių žygių žemėlapis. Trečioje dalyje – „Rinktiniai vyrai“, – kuri yra šios parodos naratyvo kulminacija, bus galima pamatyti XIII–XIV a. lietuvių kunigaikščių ir kitų karo vadų ginkluotę, pasigrožėti autentiškomis vertybėmis, jų išskirtinai puošnia dekoracija, sidabravimu bei auksavimu.

Dr. P. Bugio teigimu, visos trys tarptautinės parodos „Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII–XIV a.“ dalys neatsiejamos viena nuo kitos – jas jungia istoriniai įvykiai, apibendrinti lietuvių rengtų karinių žygių žemėlapyje. Jame matyti ne tik tų žygių kryptys bei pasiekiamos teritorijos, bet ir tuometės Lietuvos kariuomenės dydis, pajėgumai, kai vienu metu buvo rengiami net keli mūšiai arba žygiai skirtingomis kryptimis.

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio ir Lietuvos kariuomenės vado generolo leitenanto Valdemaro Rupšio globojama tarptautinė paroda turėjo būti atidaryta liepos 6 dieną, tačiau dėl pavasarį buvusio karantino ir suvaržymų nukelta į rudenį. Šį kartą dauguma eksponatų spėjo atkeliauti ir užpildyti muziejaus erdves, tačiau dėl įvesto karantino parodos atidarymas ir vėl buvo nukeltas. Tiesa, kai kurie artefaktai dėl pandemijos paūmėjimo ir vėl negalėjo atvykti į Vilnių.

„Parodos ekspoziciją rengiantys Valdovų rūmų muziejaus darbuotojai – tikrąja šio žodžio prasme pasitinka šį kultūros įvykį tarsi elitiniai kariai, kariaujantys su nematomu priešu – pandemija. Ji išties pasunkino tiek eksponatų logistikos, tiek parodos įrengimo ir kitus organizacinius darbus. Tačiau su Senosios Lietuvos valstybės ištakomis ir įsitvirtinimu Europoje susijusi turininga bei estetiškai patraukli paroda jau įrengta ir Valdovų rūmų muziejaus Parodų centro antro aukšto erdvėse saugiai laukia dienos, kai galės būti „išlaisvinta nuo pandemijos“, – teigia Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas.

Planuojama, kad po atidarymo ši tarptautinė paroda galės būti šiek tiek pratęsta ir ją bus galima lankyti ne trumpiau nei tris mėnesius. Parodą tradiciškai lydės turtinga kultūrinė programa.

Valdovų rūmų muziejaus (Mindaugo Puidoko) nuotr.

Jums gali patikti

Atsakyti

Your email address will not be published.