Birželio 20 d. vienintelė rekordų registravimo agentūra Lietuvoje „Rekordų akademija“ užfiksavo pirmąjį šalies istorijoje meduolinį rekordą – daugiau nei 6 kvadratinių metrų dydžio širdį, kurios aukštis ir plotis siekė po 2,5 metro. Šis įspūdingas kepinys visuomenei buvo pristatytas ir po gabalėlį išparduotas renkant pinigus labdarai ketvirtajame Meduolių festivalyje, kurį tradiciškai organizuoja asociacija „Džiaugsmo dirbtuvės“, o globoja Vilniaus rajono savivaldybė.
„Džiaugiuosi, kad savivaldybė yra šios iniciatyvos dalis nuo pat pirmųjų dienų. Gera matyti, kad senasis mūsų krašto paveldas yra gyvas, o kažkada buvusi nedidelė kaimo šventė per kelerius metus išaugo į šimtus svečių pritraukiantį renginį. Šių metų rekordinis kepinys ne tik paliudijo, kad garsėjame giliomis kulinarinėmis tradicijomis, bet ir simbolizuoja didžiulę mūsų bendruomenės širdį, pasiruošusią padėti kitiems“, – sako Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.
Ketvirtasis Meduolių festivalis šiemet vyko ypatingoje vietoje – etnografiniame Naujosios Rėvos kaime Zujūnų seniūnijoje. Susirinkusius renginio svečius Vilniaus rajono savivaldybės mero Roberto Duchnevičiaus vardu pasveikino administracijos direktorius Vytautas Vansavičius ir tarybos narys Martynas Motuzas.
„Ši rekordinė meduolinė širdis simbolizuoja ne tik mūsų krašto kulinarinį paveldą. Ji primena, kad stipriausios bendruomenės gimsta tada, kai žmonės dalijasi – laiku, dėmesiu, tradicijomis ir rūpesčiu vieni kitais. Vilniaus rajono savivaldybės administracija kartu su meru Robertu Duchnevičiumi ir toliau bus partnerė iniciatyvoms, kurios stiprina bendruomenių ryšius ir saugo mūsų krašto tapatybę. Esu tikras, kad šių metų pabaigoje duris atversiantis muziejus „Verbų namai“ taps svarbia šio pasakojimo dalimi – vieta, kur tradicijos bus ne eksponuojamos, o gyvenamos, perduodamos ir kuriamos kartu su žmonėmis, – kalbėjo V. Vansavičius.
Festivalio metu dalyviai iškepė milžinišką širdį, kuri vėliau buvo padalinta į šimtus gabalėlių. Už juos surinktos lėšos bus skirtos sunkiau besiverčiančių šeimų, vaikų bei senolių edukacinėms veikloms finansuoti ir saldžioms dovanoms.
„Lietuvos gastronomijos kultūra turi labai gilias šaknis ir pasižymi skirtingus regionus reprezentuojančių patiekalų įvairove. Ne išimtis ir Vilniaus kraštas, kurio sąsajas su meduoliais liudija ne tik Lenkijos Torūnės muziejuje saugomas lietuviškų meduolių receptas, bet ir vietos senolių prisiminimai“, – pasakoja Meduolių festivalio iniciatorė bei rekordinės širdies idėjos autorė Regina Žemaitienė. Ji priduria ir pati puikiai pamenanti, kaip jos močiutė, prikepusi meduolių ir pririnkusi mėlynių bei aviečių, po kelias dešimtis kilometrų pėsčiomis keliaudavo jų parduoti į Vilniaus ar Maišiagalos turgų.
Vos prieš 20 metų į Vilniaus kraštą atsikėlusi Regina čia ėmėsi puoselėti meduolininkystės paveldą. Prieš ketverius metus Šilėnų kaimo centrinėje aikštėje suorganizuotas Meduolių festivalis tapo pirmąja tokio tipo švente šiame regione. Šiandien jos įkurtose „Džiaugsmo dirbtuvėse“ rengiamose edukacijose ir degustacijose jau apsilankė daugiau nei keli tūkstančiai dalyvių. Čia taip pat eksponuojama ir asmeninė R. Žemaitienės meduolinių kūrinių kolekcija. Nuo šiol Vilniaus rajonas garsės ne tik savo kulinariniu paveldu, bet ir didžiausia Lietuvoje, būtent čia iškepta meduoline širdimi.
Šiemet Meduolių festivalyje svečius linksmino daugybė Vilniaus krašto muzikos ansamblių, o savo kūrybą bei gaminius pristatė meduolininkai iš Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos. Apie istorinį šio amato kelią susirinkusiems pasakojo istorikė ir gastronominių knygų autorė Anželika Laužikienė ir etnografas Libertas Klimka. Kultūros ir istorinės kulinarijos tyrinėtojos, meno studijos „Filigrania“ įkūrėjos Lina Krasnovaitė-Siparinė ir Rūta Krasnovaitė suteikė galimybę prisiliesti prie legendomis apipinto istorinio forminio meduolio, o savo senovinių meduolio formų kolekciją demonstravo Rasa Bertašiūtė. Asociacijos „Džiaugsmo dirbtuvės“ įkūrėja Regina Žemaitienė kalbėjo apie meduolių tradiciją šiandien ir ateities perspektyvas.
„Svečius vaišinome tradiciniais skoniais, meduoliais su silke ar traškiais juodos lietuviškos duonos trupinėliais. Čia pat kvepėjo ką tik iškepti, dar karšti skanėstai, o akis džiugino skirtingomis technikomis dekoruoti rankų darbo kepiniai. Tačiau tai nebuvo tik šventė malonumui ir skrandžiui. Kiekvienas turėjome galimybę prisiliesti prie istorijos, ją pažinti, paragauti, užuosti, tapti jos dalimi ir savo įsitraukimu liudyti saldžią meduolininkystės tradiciją – praeityje, dabartyje ir ateities kartoms“, – pavykusia švente džiaugėsi jos organizatorė, asociacijos „Džiaugsmo dirbtuvės“ vadovė R. Žemaitienė.
