Nors gali atrodyti, kad miestas nėra tinkama vieta laukinei gyvūnijai, Vilnius pasižymi gana didele paukščių įvairove. Tai patvirtino pirmą kartą atliktas paukščių tyrimas. Ar žinote, kokie paukščiai gyvena Vilniuje? Kiek rūšių galėtumėte išvardinti? Tyrimas atskleidė, kad jų net 81, o didžioji dalis – miško ir želdynų paukščiai.
Paukščių indeksas
Ankstyvą pavasario rytą mieste girdėti ne tik pirmųjų automobilių ar šiukšliavežių garsai. Nuo aušros pasigirsta ir paukščių giesmės. Verta atsikelti anksčiau ir jų pasiklausyti – jos skambės iki birželio vidurio, kol paukščiai aktyviai peri ir augina jauniklius. Vilniaus miesto savivaldybė, įgyvendindama projektą „LIFE GreenMe5“, pirmą kartą įvertino, kiek ir kokių paukščių gyvena Vilniuje.
„Europos miestuose įprasta turėti paukščių indeksus – rodiklį, kuris parodo bendras tendencijas: kokios rūšys gausėja, o kurių populiacijos mažėja“, – pasakojo ornitologas Gintaras Riauba.
Pasak jo, Vilnius žengia tuo pačiu keliu – pirmą kartą atliktas miesto paukščių tyrimas, kurį įgyvendino Lietuvos ornitologų draugija. Ornitologas pabrėžė, kad svarbus ne vienkartinis tyrimas, o nuolatinė stebėsena, leidžianti stebėti pokyčius. Tik tokiu atveju paukščių gausos vertinimas tampa ilgalaikiu monitoringu.
„Mūsų paukščius suskaičiuoti paskatino dalyvavimas Žaliųjų miestų susitarime – tai įsipareigojimas kurti geresnę gyvenimo kokybę per ambicingus aplinkosaugos tikslus ir tvarumo iniciatyvas. Paukščiai yra ne tik svarbi miesto ekosistemos dalis, bet ir vieni geriausių jos sveikatos indikatorių. Jų populiacijų tyrimai tiesiogiai siejasi su bendru biologinės įvairovės vertinimu, nes paukščiai jautriai reaguoja į aplinkos pokyčius, kurie vėliau paveikia ir kitas rūšis.
Džiaugiamės, kad turėjome progą pirmą kartą atlikti šį tyrimą. Neabejoju, kad jis padės pagrindus nuolatinei stebėsenai ir ja paremtiems sprendimams“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės tvarumo vadovas Anton Nikitin.
Dauguma – miškų ir krūmynų paukščiai
Paukščiai buvo stebimi skirtingose urbanizuotose Vilniaus teritorijose, siekiant aprėpti įvairų kraštovaizdį – gyvenamuosius rajonus, miesto centrą, teritorijas prie parkų ir miškų. Išsamus tyrimas parodė, kad miestas, nors ir labai urbanizuotas bei suskaidytas, vis tiek yra svarbi buveinė paukščiams – čia rasta net 81 rūšis.
G. Riauba pastebi, kad Vilniuje vyrauja miško ir krūmynų paukščiai. Čia atvirų erdvių nedaug, todėl pievų paukščių mažiau, tačiau pastebėtos griežlė bei kurapka – šalyje sparčiai nykstančios rūšys dėl pievų naikinimo ir intensyvios žemdirbystės.
Verkių miškuose užfiksuota reta mažoji musinukė, gyvenanti brandžiuose miškuose, taip pat meletos ir geniai. „Tai rodo, kad miškai, kuriuose nevykdoma ūkinė veikla, yra puiki vieta šiems paukščiams gyventi“, – pažymėjo G. Riauba.
Didžiausia paukščių įvairovė – Pilaitėje
Tyrimas atskleidė ryškius skirtumus tarp miesto rajonų: didžiausia paukščių rūšių įvairovė – net 48 rūšys – užfiksuota Pilaitėje.
„Šį rajoną daugelis sieja su daugiabučiais, tačiau tai miesto pakraštys, kuriame dar yra plėtros nepaliestų teritorijų su krūmynais ir atviromis pievomis. Ten nevykdoma jokia veikla, todėl tai puiki vieta paukščiams“, – aiškino ornitologas.
Nemažai rūšių aptikta ir rajonuose, besiribojančiuose su miškais – Santariškėse ir Antakalnyje, taip pat senuose rajonuose, pavyzdžiui, Žvėryne. Želdynų gausa, Vingio parkas ir Neris lemia, kad šis rajonas itin patrauklus paukščiams. Mažiausiai rūšių aptikta tankiai užstatytuose Senamiestyje ir Šnipiškėse.
Aptikta retų rūšių
Nors daugelyje rajonų dominuoja miestui būdingos rūšys – pilkoji varna, didžioji zylė, varnėnas ar juodasis čiurlys – tyrimas atskleidė ir retų, specifinių buveinių reikalaujančių paukščių, ypač Pilaitėje, Paneriuose ir Žirmūnuose.
Apskaitų metu aptiktos ir ES mastu saugomos rūšys: griežlė, mažoji musinukė, raiboji devynbalsė, lygutė, nendrinė lingė.
„Kad išlaikytume šią rūšių įvairovę, turime saugoti miesto miškus, kuo gausiau želdinti. Labai tinkamas sprendimas – sodinti krūmų juostas prie gatvių, parinkti skirtingas augalų rūšis, sodinti ir uogas vedančius krūmus, išsaugoti gyvatvorėse išaugusius savaiminius medelius“, – kas pagerintų sąlygas paukščiams mieste vardijo ornitologas Gintaras Riauba.
Tai rodo, kad net ir urbanizuotoje aplinkoje miestas gali būti svarbi buveinė tiek įprastoms, tiek retoms paukščių rūšims.
