Lapkričio dieną buvo minima Tarptautinė kovos su smurtu prieš moteris diena. Šia proga prisiminėme, kad smurtas prieš moteris yra didžiulio masto problema Lietuvoje ir visoje Europoje. Nuo smurto artimoje aplinkoje nukenčia kas trečia Lietuvos moteris ir kas dešimtas vyras. Daugiau kaip pusė nukentėjusių – 58% – pagalbos niekur neieškojo.
Prostituciją specialistai vadina kraštutine smurto prieš moters forma, prievartavimu už pinigus. Ši išnaudojimo forma, nors Lietuvoje nelegali, bet paplitusi ir visuomenėje toleruojama ir net romantizuojama, vadinant išnaudojamas moteris „naktinėmis plaštakėmis“. Tačiau tai – gilias traumas paliekantis reiškinys. Mokslininkų grupės atliktas tyrimas, kuriame buvo apklausti 854 prostitucija užsiimantys žmonės (daugiausia moterys) devyniose šalyse skirtinguose žemynuose parodė, kad romantikos išnaudojime tikrai nėra.
71% tiriamųjų „užsakymo“ metu buvo fiziškai užpultos; 63% išprievartautos; 89% norėjo išeiti iš prostitucijos, bet neturėjo kitų išgyvenimo galimybių; 75% tam tikru savo gyvenimo momentu buvo benamės. 68% tiriamų moterų atitiko PTSS (potrauminio streso sutrikimo) diagnozės kriterijus. Toks sutrikimas diagnozuojamas kariams, dalyvavusiems brutaliuose mūšiuose ir mačiusiems žiaurias draugų mirties scenas.
Pagražintos traumos
Moterys prostitucijoje patiria dideles traumas, tačiau šias patirtis visuomenėje įprasta maskuoti ir gražinti. „Kaip ir kiekviena trauma, taip ir seksualinio išnaudojimo prostitucijoje trauma dažnai kalboje maskuojama naudojanti eufemizmus. Pavyzdžiui, prostituciją vadinant darbu, verslu, sekso paslaugomis. Šiuos eufemizmus skaitome ir socialiniuose tinkluose bei žurnalistų tekstuose. O juk tai smurtas, prievarta prieš kitą žmogų,“ – pasakoja psichologė dr. Dalia Puidokienė, dirbanti su prostitucijoje išnaudojamomis moterimis ir jas tyrusi savo mokslinėje veikloje.
Mokslų daktarė neabejoja – visi suprantame, kas yra darbas, verslas, paslaugos. Kai tokiais terminais vadinama prostitucija, žmogaus patiriama prievarta, pažeminimas ir didžiulis skausmas yra nuvertinami, baisi patirtis sumenkinama. „Dirbdami ar vystydami verslą juk nejaučiame gėdos, pažeminimo, skausmo, tiesa? Būtent toks emocinis, jausminis fonas lydi šį „darbą“. Ir pačios moterys dažnai distancijuojasi nuo savo patirties ir traumos, kad išvengtų skausmo. Jos bando racionalizuoti neištveriamą patirtį, vadindamos tai „darbu“.
Specialistė ragina susimąstyti, ką išgyvena moterys, priverstos pardavinėti savo kūną. Tai protu nesuvokiami dalykai. „Jos patiria prievartavimą. Kartais netgi labai žiaurų, pasitelkiant gyvūnus, šunis, stebint visam būriui žmonių. Arba keletą ar ne keliolika kartų yra priverstos turėti seksualinius santykius su žmogum, kuris už tai palieka pinigus. Tai siaubingi dalykai. Kad visą tą ištvertų, kai kurios moterys puola į alkoholį, narkotikus. Viena moterys sakė: savo „karjerą“ pradėjau po išžaginimo. Jos ironija taip pat yra kaukė, už kurios slepiasi trauminis moters lūžis.“
Be to, moteris čia turi paminti savo orumą, save pačią, sako dr. Dalia Puidokienė. „Kuriame gi darbe žmogus pamina save, savo orumą? Tarkime, sportininkas – jis orus. Už pasiekimus jis gauna didžiulį atlygį. Arba aktorius, modelis, transporto sektoriuje dirbantis žmogus. Jie uždirba pinigus, bet nepamina savo orumu, nepraranda savojo „aš“. Taip, jų darbas gali traumuoti, jis irgi sunkus, didžiulis krūvis. Bet tai visiškai kas kita. Prostitucijoje išnaudojama moteris patiria savo tapatumo, identiteto praradimą, nuvertinimą.“
Praeities skausmas ir anestezija
Mokslų daktarės tyrinėtos moterų patirtys atskleidė, kad jos jau vaikystėje išgyvendavo įvairią prievartą, didžiulę kontrolę, labai dažnai – seksualinį smurtą artimoje aplinkoje, įvairias artimųjų išdavystes. O suaugusios vaikų namuose – tėvų apleistumą, atstūmimą. „Išdavystė – tai saugumo jausmo, pasitikėjimo kitais praradimas. Tai be galo sunkios traumos,“ – pasakoja specialistė.
Toks žmogus kaip kokia sraigė lenda į savo kiautą, atsiribodamas nuo visuomenės, save laikydamas „atmata“. Tokius žodžius apie save dažnai sako ir pačios moterys. „Jos sakydavo: aš jaučiuosi kaip šiukšlė. Esu šiukšlė. Esu niekas. Šios patirtys sugriovė moterų teigiamą savęs suvokimą. Jos jausdavosi nebevertingos, tarsi objektai, kuriais naudojasi kiti. O tie kiti dažnai būdavo patys artimiausi žmonės – tėvas, mama, brolis,“ – paaiškina dr. D. Puidokienė. Šios patirtys paradė moteris pažeidžiamas išnaudojimui prostitucijoje.
Dr. Dalia Puidokienė, kuri prostitucijos temą nagrinėjo ir savo daktarės disertacijoje, sako, kad išnaudojimo patirtys gali visiškai pakeisti žmogų. Moterys, eidamos vykdyti „užsakymo“, pasakojo nebegalėjusios net mąstyti apie tai, kas vyksta. „Eini ir darai. Jos ne iki galo suvokdavo, kas su jomis vyksta,“ – moteris cituoja mokslininkė. Kad išgyventų siaubą, pasibjaurėjimą, baimę ir kitus labai sunkius jausmus, kuriuos jaučia būdamos su sekso pirkėjais, moterys dažnai svaiginasi alkoholiu ir narkotikais. Mokslininkė pasakoja, kad kalbintos moterys narkotikų gaudavo iš viešnamių prižiūrėtojų, sutenerių. Narkotikai lengvina psichologinį skausmą.
„Narkotikai joms yra anestezija,“ – sako mokslininkė. „Neseniai man viena moteris sakė: pamiršau pavartoti prieš susitikdama su klientu. Maniau, kad išprotėsiu. Kita, 16 metų buvusi prostitucijoje ir turinti tris vaikus, pasakojo nieko nevartojusi, kai gimė pirmasis. Bet apie kitus ji sakė neatsimenanti. Nei kaip gimdė, nei kaip pastojo. Ji net negali pripažinti tų vaikų kaip savo. Nes ji tiesiog nesuvokė šito. Ji sako: buvau transe. Ji vartojo absoliučiai visus narkotikus, kokie tik įmanomi, įskaitant alkoholį. Žmogus nebegali funkcionuoti sąmoningai. Ir tada moterys sako: kas aš? Aš niekas, šiukšlė, nieko verta.“
Įžūlios
Tuo tarpu žiniasklaidoje prostitucijoje išnaudojamos moterys matomos kaip įžūlios, grubios, besikeikiančios ant policijos pareigūnų. Nors dažna kenčia didelį vidinį skausmą, jos neskuba to rodyti. Moterų pasitikėjimą sunku užsitarnauti net pagalbą teikiančioms organizacijoms. Dr. Dalia Puidokienė lydi policijos pareigūnus reiduose ir kalbasi su išnaudojamomis moterimis. „Tai buvo jauna ukrainietė. Gražus, tvarkingas kambarys, jaukus ir švarus butas. Paprašiau pareigūnų jos nebausti, jei ji sutiks priimti pagalbą. Jie sutiko. Ir ką jūs galvojate? Ji atsisakė pagalbos. Man nereikia jūsų gailesčio, pasakė.“
Moteris buvo priversta leistis išnaudojama vyrų, nes Ukrainoje turėjo išlaikyti šeimą. Dėl to buvo pasiryžusi mokėti baudas, bet ir toliau uždirbinėti pinigus. „Prieiti“ prie tokios moters labai sunku,“ – sako psichologė. „Ji sako: jūs žinot, kas pas mus Ukrainoje vyksta? Pinigų reikia mano šeimai. Baigsis karas ir aš mesiu šitą. Sakau jai: esi tikra? Nemesi. Taip paprastai mesti neįmanoma. Jos dažniausiai pradžioje galvoja, kad bet kada galės išeiti. Bet vėliau negali. O negali todėl, kad patenka į prostitucijos, seksualinio išnaudojimo kalėjimą, į smurto kalėjimą. Jos yra įkalinamos,“ – sako dr. D. Puidokienė.
Prostitucijos išgyvenimų trauma kartu su anksčiau vaikystėje patirtų išgyvenimų traumomis tampa tarsi sunkiomis traumos kalėjimo kameros durimis, kurių moterys vienos atidaryti nepajėgia. Moterys susitaiko su esama padėtimi. „Mes visi turime traumų, bet einame pas terapeutus, ieškome pagalbos. Turime artimųjų, su kuriais kalbamės, kurie mums padeda. Investuojame į save, kad jaustumėmės geriau. O šitie žmonės – apleisti. Tarsi augalas, užėjęs piktžolėmis. Neįmanoma iki jo prasibrauti, nes jo savivertė sunaikinta. Ir pats žmogus laiko save menku, nieko vertu. Prostitucija, seksualinis išnaudojimas – tai smurtas. O smurtas atima žmogaus galią pasipriešinti, atsistoti, išeiti,“ – sako dr. D. Puidokienė.
Saga
Saga iš Švedijos išgyveno išnaudojimą prostitucijoje. Pati įveikusi didelius sunkumus palikdama prostituciją ir daug metų skyrusi į traumą orientuotos psichoterapijai, dabar ji įkūrė pagalbos organizaciją ir padeda kitoms moterims rasti pagalbą, terapeutus, teisininkus. Saga su kitų išgyvenusiųjų komanda atlieka ir šviečiamąjį darbą bei, kaip pati sako, stengiasi būti politinių diskusijų priešakinėse linijose.
Ji kaip ekspertė glaudžiai bendradarbiauja su vietiniais ir tarptautinio lygmens politikais Švedijoje. Duodama interviu šiam straipsniui apie savo patirtis pasakoti atsisakė. Nors anksčiau drąsiai jomis dalinosi, dabar sako sau pasižadėjusi nebeatskleisti jos žurnalistams. „Nebenoriu, kad žiniasklaida ar kas kitas vis iš naujo išnaudotų mano istoriją. Žiniasklaidos industrijoje tai didelė problema – išgyvenusieji dėl savo istorijų yra vėl ir vėl išnaudojami, dėl jų sulaukia daug dėmesio,“ – sako mergina.
Žvelgti giliau
Prostitucija yra smurtas. Tai ne seksas. Ne darbas. Tai prievarta, sako Saga. Ji griežtai neigia populiarų prostituciją pateisinantį mitą, esą vyrai, mokėdami pinigus, padeda nelaimingoms moterims išgyventi. „Niekas nenori užsiimti prostitucija, jei nėra priverstos. Prostitucija – ne pasirinkimas, o pasirinkimo trūkumas. Juk žmogui nepadedame jį išnaudodami ir mokėdami už tai. Toks mąstymas neturi jokios prasmės. Be to, prievartaudami jie ją dar labiau traumuoja. Ji dar labiau įsitraukia į išnaudojimą ir giliau pasineria į prostituciją.“
Paklausta, kiek prostitucija susijusi su laisvu moterų pasirinkimu ji sako, kad „laisvas pasirinkimas“ – tai paviršutiniška visuomenės nuostata. Būtina matyti ir suprast, kokios jėgos verčia moterį tai rinktis. „Taip, moteris pati pasirenka eiti į sekso pirkėjo namus, ir, taip sakant, „mylėtis“ su juo. Tačiau reikia pažvelgti giliau. Kodėl ji atsidūrė tokioje situacijoje? Pasigilinus į jos gyvenimą visada pamatai daugybę neišnarpliotų traumų. Pamatai piktnaudžiavimą narkotikais, partnerio smurtą santykiuose. Ten, giliai, slypi tiek daug sluoksnių. Prostitucija „nenutinka“ pernakt. Tai pasirinkimo trūkumas, o ne tikras, laisvas pasirinkimas.“
Saga antrina dr. Dalios Puidokienės įžvalgai apie smurto artimoje aplinkoje ar žalojimo ir išdavysčių vaikystėje įtaką moters pažeidžiamumui, kuriuo vėliau naudojasi sekso pirkėjai. „Jei galiausiai imi parsidavinėti pati, dažniausiai taip nutinka todėl, kad esi taip palaužta kitų smurto prieš tave, jog pagalvoji: tai vienintelis dalykas, kurį moku ir galiu daryti. Mes šį modelį stebime labai dažnai. Taip veikia smurtas – visiškai prarandi pasitikėjimą savimi. Kai prekybą žmonėmis išgyvenę po to dar daug metų užsiima prostitucija savarankiškai, taip yra todėl, kad jie palūžę ir visiškai nebetiki savimi. Jie mano, kad nieko nesugeba. Nes tai jiems į galvas kalė jų suteneriai ar smurtautojai. Būtent todėl taip sunku palikti prostituciją. Reikia labai daug pastangų, kad pasitrauktum“.
Maskavimasis
Kaip ir dr. D. Puidokienė, Saga akcentuoja ir tai, kad moterys stengiasi prieš save maskuoti baisius išgyvenimus, kad gebėtų juos ištverti. Vienas iš tokiais atvejais kuriamų sau mitų yra tikėjimas, kad prostitucija moterį įgalina, padeda jai išsilaisvinti iš stereotipų. „Bandote įtikinti save, kad tai jus įgalina, nes tai vienintelis būdas susidoroti su viskuo, kas vyksta. Manau, kad sakyti, jog moteriai tai patinka – tai įveikos mechanizmas užsiimantiems prostitucija. Nes realybė yra tokia niūri, kad nesugebate jos primti,“ – sako išnaudojimą prostitucijoje išgyvenusi moteris.
Saga pasakoja, kad taip mano ir jos organizacijos Švedijoje nariai – išnaudojimą prostitucijoje išgyvenę žmonės. Prostitucija – joks įgalinimas. „Užtenka vien pažiūrėti, kokia mūsų narių psichikos sveikata. Kiekvienas turi traumų, kurias turi įveikti. Jie tiesiog bando kurti orų gyvenimą po viso to, ką patyrė. Manau, tai daug ką pasako,“ – kalba moteris.
Tikėjimas ir švietimas
Išeiti iš prostitucijos vien moters ryžto gali neužtekti. Tam būtina specialistų pagalba, terapija ir aplinkinių tikėjimas moterimi. Dr. Dalia Puidokienė: „Viena moteris [terapijoje] man kalbėjo: tai, kad tu manim tikėjai, leido man pačiai susigrąžinti tikėjimą savimi. Tikėjimas žmogui yra visa ko pagrindas. Jis suteikia jam galios pabandyti gyventi kitaip. Dažnai moterys įvardindavo: čia man rodomas dėmesys. Čia su manim kalba nuoširdžiai, atvirai. Galėjau apie viską kalbėti, išsipasakoti. Nejaučiau, kad mane kontroliuoja, nebuvo reikalavimų. Esu kokia esu.“
Švedijoje veikia valstybės remiamos išėjimo iš prostitucijos programos, kurios, pasak specialistų, būtinos ir Lietuvoje. Švedė Saga pasakoja, kad kiekvienam prostitucijoje išnaudojamam asmeniui būtina ne tik į traumą orientuota terapija. „Kai kurioms aukoms reikia finansinės pagalbos, kai kurioms – saugios vietos gyventi, prieglobsčio. Nukentėjusiųjų poreikiai labai skirtingi. Be to, tam reikia laiko. Kaip pasitraukiant iš smurtinių santykių. Nepagyji per naktį. Reikia laiko susikurti naują tvarų gyvenimą, atkurti psichinę sveikatą, vėl patikėti, kad esi verta daugiau. Tai gali užtrukti metų metus,“ – sako išgyvenusi prostituciją moteris.
Itin svarbia kryptimi Saga mato ir visuomenės švietimą. Švedijoje 1999 metais įvestas Sexköpslagen („Sekso pirkimo aktas“) šalies įstatymuose įtvirtino priešingą nuostatą į išnaudojimą, nei įprasta Lietuvoje. Baudomis ir laisvės atėmimu baudžiami sekso pirkėjai, kurie ir sukuria išnaudojimo rinką. Teisinė sistema šalyje aiškiai identifikuoja pirkėją kaip nusikaltėlį ir traktuoja prostituciją ne kaip darbą, bet kaip lyčių nelygybės ir moterų teisių pažeidimo kuriamą problemą. Tuo tarpu prostitucijoje esantys žmonės nebaudžiami ir nestigmatizuojami. Jie gali laisvai kreiptis pagalbos, nebijodami būti nubausti. Veikia socialinės palaikymo programos.
Saga džiaugiasi, kad 26 metus veikiantis įstatymas jau duoda vaisių – pastebimai keičiasi visuomenės požiūris į prostituciją. „Matome statistiką. Švedijoje sekso pirkimas tampa nepriimtinu, blogu elgesiu. Jei garsus šalyje vyras, pavyzdžiui, televizijos žvaigždė „pagaunamas“ perkantis seksą, žiniasklaidoje kyla didžiulė audra. Tie vyrai visuomenės pasmerkiami ir atstumiami. Tai rodo, kad nuėjome ilgą kelią. Žmonės jau supranta, kad tai, ką tie vyrai daro, yra neetiška. Ši žinutė siunčiama ir augantiems berniukams. Taigi, manau, vilties yra,“ – sako Saga.
Jei nukentėjai nuo prekybos žmonėmis, kreipkis karštąja pagalbos linija 0 800 91119 Lietuvoje bei +370 616 91119 užsienyje visą parą, septynias dienas per savaitę.
Straipsnis parengtas Irmos Bogdanovičiūtės bendradarbiaujant su Veda Vidus – VšĮ Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centru. Daugiau informacijos www.vedavidus.lt
