Istorinė tiesa svarbi visais laikais, o Šalčininkų rajono savivaldybė puoselėja istorinį paveldą, siekdama perduoti jį ateitiems kartoms.
Prieš 82 metus Gumbo ir Gáidžių kaimų gyventojus ištiko skaudi tragedija – 1944 m. balandžio 9 d. naciai įvykdė kruviną išpuolį prieš taikius gyventojus. Jėgos buvo nelygios, o galimybė išsigelbėti buvo labai maža, nes vokiečių dalinio tikslas buvo – nubausti, įbauginti kitus. Gumbas, Gáidžiai, Kernavas buvo nedideli kaimai Rūdninkų girioje. Likimas buvo negailestingas Gaidžių kaime gyvenusioms trims šeimoms, čia sušaudyta 15 asmenų. Gumbo kaime įsikūrusio advokato Božerano dvaro darbininkus ir karo pabėgėlius ištiko toks pat likimas, o balandžio 10 d. vokiečiai išžudė ir Kernavo kaimo gyventojus.
Šalčininkų rajono vicemero Valdemaro Sliževskio teigimu, istoriniai minėjimai turi kur kas gilesnę prasmę, negu istorinio atminimo puoselėjimas. Todėl dažni svečiai savivaldybės organizuojamuose minėjimuose yra jauni žmonės, kurie turi žinoti gimtojo krašto praeitį, prisiminti svarbius istorinius įvykius, atrasti savo vertybes, formuoti tapatybę ir kurti ateitį, kurioje nepasikartotų tragedijos.
– Kiekviena tauta turi savo martirologiją, tai yra savo liūdnų ir skausmingų įvykių istoriją. Visos tautos istorija apima ir iškilius, kilnius momentus, bet taip pat ir tokius, kaip šiandien minimi – tragiškus. Vis dėlto visa tai yra būtina, kad galėtume visapusiškai suvokti savo istoriją – mūsų dabartinio gyvenimo pagrindą. Kiekviena patirtis yra pamoka, padedanti mums įvertinti savo tikrovę. Nuoširdžiai dėkoju jums už atvykimą ir žuvusių Gumby ir Gajdžės gyventojų pagerbimą – sakė vicemeras V. Sliževski.
Ypatinga akimirka – bendra malda, kuriai pakvietė Butrimonių ir Pabarės parapijų klebonas kun. Juzef Aškielovič. Melsdamasis už žuvusius dvasininkas jų auką pavadinimo istorinės tiesos stiprybe ir laimėjimu danguje. Pralaimėję žemėje jie laimėjo Dievo akivaizdoje ir prisidėjo prie žmonijos vertybių formavimo.
Minėjime dalyvavo Gerviškių seniūnas Pavel Kazarin, seniūnijos darbuotojai, aplinkinių kaimų gyventojai bei Šalčininkų J. Sniadeckio ir Jašiūnų J. Balinskio gimnazijų jaunimas.
Šiandien miško tankmėje, prie siauro keliuko stovi nedidelės, tylos gaubiamos kapinaitės. Sunku patikėti, kad kadaise čia virė kaimo gyvenimas, žmonės dirbo žemę, augino vaikus ir planavo ateitį. 1944 m. giria tapo nebylia tragiškų įvykių liudininke. Laikas nusinešė sodybas, takus, tačiau atminimas išlieka. 2014 m. Lietuvos lenkų sąjungos ir Šalčininkų rajono pastangomis, bendradarbiaujant su Lenkijos partneriais, kapinaitėse įrengti atminimo kryžiai. Prie jų padėtos gėlės, uždegtos žvakės, sukalbėta malda, prisiminta istorija.
