Mūsų šalyje dirbančių užsieniečių skaičius nuosekliai didėja, o tarp gausiausiai atvykstančiųjų – Vidurinės Azijos gyventojai. Pirmąjį šių metų ketvirtį Užimtumo tarnyba išdavė 1878 dokumentus, leidžiančius užsieniečiams iš trečiųjų šalių dirbti Lietuvoje. Tai – du kartus daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, kai tokių dokumentų buvo išduota 934.
Stebimas ir laikinojo įdarbinimo įmonių aktyvėjimas – šiemet į Užimtumo tarnybą jos kreipėsi 13 kartų daugiau, palyginti su 2023 m. pirmuoju ketvirčiu. Joms priimti 935 teigiami sprendimai iš 1719, pernai – tik 69.
Pasikeitė priimtų sprendimų struktūra pagal užsienio pilietybę. Daugiausiai jų – Baltarusijos piliečiams, bet procentine išraiška jų skaičius sumažėjo ir sudarė tik 28 proc. Pernai pirmąjį ketvirtį baltarusiams buvo suteikta net 56 proc. visų sprendimų.
Daugėjo sprendimų, priimtų Uzbekistano piliečiams: nuo 4 proc. iki 24 proc. Antroje vietoje – Kirgizijos piliečiams (12 proc.). Net 88 proc. atvykstančių užsieniečių – vyrai.
„Metų pradžioje fiksavome daugiau nei dukart išaugusį dokumentų dėl trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo srautą. Į lyderių pozicijas veržiasi darbuotojai iš Vidurinės Azijos, nors dar atsilieka nuo baltarusių. Savo nišą atranda ir laikinojo įdarbinimo įmonės: šiemet dėl sprendimų kreipėsi 55 laikinojo įdarbinimo įmonės, o pernai – tik septynios“, – pasakojo Užimtumo tarnybos Paslaugų užsieniečiams skyriaus vedėja Ernesta Varnaitė.
Išaugusį užsienio šalių darbuotojų poreikį rodo ir kvotų kalendoriniams metams pagal Lietuvoje trūkstamų profesijų sąrašą panaudojimas. Migracijos departamento duomenimis, iš 25,1 tūkst. paslaugų sektoriui skirtos metinės kvotos darbdaviai jau išnaudojo daugiau nei pusę – 13,2 tūkst., pramonės sektoriaus įmonės – 57 proc. (2,9 tūkst. iš 5,1 tūkst.), statybos sektoriaus – 47 proc. (4,6 tūkst. iš 9,8 tūkst.)
Kol numatytas limitas neišnaudotas, darbdaviams dėl trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo nereikia papildomai kreiptis į Užimtumo tarnybą, nebent atvykstančio darbuotojo profesija neįtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą, norima įdarbinti komandiruotus užsieniečius arba sezoninius darbuotojus.
Kvotomis negali naudotis ir laikinojo įdarbinimo įmonės, todėl šiais metais jos sutelkė dėmesį į sprendimų dėl užsieniečio darbo atitikties šalies darbo rinkos poreikiams prašymus. Pirmąjį ketvirtį priimti sprendimai užsieniečiams, atvykusiems iš 40 šalių (per tą patį 2023 m. laikotarpį – iš 37 šalių).
Dažniausiai prašyta sprendimų dėl darbo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams (51 proc.), tarptautinio keleivių vežimo transporto priemonės vairuotojams – 5 proc., elektrinio krautuvo vairuotojams, vyriškų drabužių siuvėjams, grybų augintojams – po 2 proc. visų priimtų sprendimų skaičiaus.
Darbdavių teikiamų pranešimų apie užsieniečių įdarbinimą duomenimis, birželio 1 d. Lietuvoje dirbo 137,4 tūkst. trečiųjų šalių piliečių. Daugiausiai – 48,6 tūkst. baltarusių ir 44,8 tūkst. ukrainiečių, įsitvirtina uzbekai (7,4 tūkst.), kirgizai (5,8 tūkst.) ir tadžikai (5,2 tūkst.). Didžioji dalis dirbančių užsieniečių – sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojai (72,2 tūkst.), suvirintojai (6,2 tūkst.), betonuotojai ir betono apdailininkai (4,8 tūkst.).
