Gilus dėkingumas ir noras pagerbti didžio žmogaus, kunigo ir Dievo Gailestingumo apaštalo atminimą lėmė, kad gruodžio 7 d. Tabariškių Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios kiemelyje atidengtas paminklas palaimintajam kunigui Mykolui Sopočkai.
Kunigo Sopočkos atminimui ir jo kunigystės pradžios 100-iui skirto paminklo atidengimo ceremoniją organizavo Lietuvos lenkų sąjungos Šalčininkų skyrius ir Šalčininkų rajono savivaldybė. Renginys prasidėjo Šv. Mišiomis, kurias aukojo ir prakalbą pagal biblinį dienos skaitinį sakė JE Balstogės arkivyskupijos vyskupas Henryk Ciereszko, svarstęs apie pal. kun. Sopočkos asmenybę, apie jo gebėjimą savyje suvienyti Dievo malonę ir žmogiškąją prigimtį.
– Žinome, kad Tabariškėse jam nebuvo lengva. Ne kartą tai mini savo dienoraščiuose. Tačiau vėliau jis rašo, kad „atrasime save ten, kur esame pašaukti“. Žmonės jį pamilo, ir niekas nesuprato, kad turi reikalų su šventuoju. Taip, kaip ir mes dabar. O šventieji juk yra tarp mūsų. Šiandien būdami šioje šventovėje pagalvokime, kad Sopočka čia buvo, čia jis rūpinosi mažaisiais, – kalbėjo vyskupas Henryk Ciereszko, kviesdamas susirinkusius eiti pėdsakai to, kuris tuos pėdsakus paliko žemėje.
Iškilmėse dalyvavo: Lietuvos lenkų sąjungos Šalčininkų skyriaus pirmininkas ir Šalčininkų rajono meras Zdzislav Palevič, Lietuvos lenkų sąjungos pirmininkas ir europarlamentaras Valdemar Tomaševski, LR Seimo narys Jaroslav Narkevič, JE vyskupas Arūnas Poniškaitis, JE Balstogės arkivyskupijos vyskupas Henryk Ciereszko, Šalčininkų rajono vicemerai Josif Rybak ir Valdemar Sliževski, Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktorius Gžegož Jurgo, Šalčininkų dekanato dekanas kun. Ruslan Vilkel, Tabariškių parapijos klebonas kun. Raimundas Macidulskas, kun. Juzef Aškelovič, kun. prof. Tadeusz Krahel, Baltogės Dievo gailestingumo parapijos kun. Andrzej Kozakiewicz, kunigai Tadeusz Golecki, ks. Radosław Kubeł, Šalčininkų rajono garbės pilietė ir draugijos „Wspólnota Polska” Lomžos skyriaus pirmininkė ” Hanka Gałązka, kiti garbingi svečiai.
Po pamaldų Lietuvos lenkų sąjungos Šalčininkų skyriaus pirmininkas ir Šalčininkų rajono meras Zdzislav Palevič kreipėsi į susirinkusius kalbėdamas apie palaimintojo kunigo Mykolo Sopočkos asmenybę ir jo tarnystės svarbą.
– Kiekvieno žmogaus kelias prasideda nuo pirmo žingsnio. Palaimintojo kunigo Mykolo Sopočkos gyvenimo kelias prasidėjo šioje bažnyčioje. Seniausioje Šalčininkų rajono bažnyčioje, gyvenvietėje, kurią valdė Skarbek – Važinskių šeima. Iš jos kilęs Vilniaus vyskupas Wojciech Tabor. Šioje vietovėje gimė ir gyveno dailininkė Ana Krepštul. Iš šios žemės kilę daug žymių žmonių – sąžiningų, darbščių ir giliai tikinčių. Šie žodžiai skirti ir palaimintam kunigui Mykolui Sopočkai. Tarnaudamas Tabariškėse jis patyrė nemažai sunkumų ir iššūkių, kurie tam tikra prasme sudarė spygliuotą vainiką, po daugelio metų virtusiu karūna. Prieš keletą metų šioje bažnyčioje atidengėme atminimo lentą pal. kun. Sopočkos garbei. Šiandien darome dar vieną žingsnį – atidengiame paminklą, vaizduojantį kunigą su Šventuoju Raštu ir rožančiumi rankoje. Esu tikras, kad kiekvienam, peržengusiam bažnyčios slenkstį, Palaimintasis primins apie Dievo Gailestingumą ir uolią maldą, – kalbėjo meras Zdzislav Palevič.
Į susirinkusius kreipėsi Lietuvos lenkų sąjungos pirmininkas, Europos Parlamento narys Valdemar Tomaševski, dėkodamas Šalčininkų rajono savivaldybei už krikščioniškų ir patriotinių tradicijų puoselėjimą.
– Šiandien Evangelijoje skambėjo išmintingi žodžiai „ką gavote, tai atiduokite“. Viskas, ką turime, tai malonė. Verta dar kartą sau pasakyti, kad tai, ką turime, nėra mūsų. Dosniai dovanokime iš Viešpaties gautas dovanas. Šio paminklo iniciatoriai – Šalčininkų rajono savivaldybės vadovai – gerai supranta Evangelijos žodžius ir vadovaujasi Šventojo Rašto principais. Jeigu Dievas gyvenime yra pirmoje vietoje, viskas bus tinkamoje vietoje, – pasakė Valdemar Tomaszewski.
Paminklą atidengė Lietuvos lenkų sąjungos Šalčininkų skyriaus pirmininkas, Šalčininkų rajono meras Zdzislav Palevič ir Tabariškių parapijos klebonas kun. Raimundas Macidulskas. Jį pašventino JE vyskupas Arūnas Poniškaitis ir JE Balstogės arkivyskupijos vyskupas Henryk Ciereszko.
Renginio pabaigoje padėkos raštai įteikti žmonėms, prisidėjusiems prie paminklo atsiradimo.
Vėliau prie paminklo padėtos gėlės, uždegtos žvakės.
Palaimintas kun. Mykolas Sopočka gimė Zaberezėje (dab. Baltarusija), šeimoje, kurioje buvo uoliai puoselėjamas prisirišimas prie Katalikų bažnyčios ir lenkiškumo. Mokėsi parapinėje mokykloje, vėliau Ašmenos gimnazijoje. Baigęs mokslus nusprendė atsiduoti beribei tarnystei Dievui ir žmonėms ir įstojo į Vilniaus kunigų seminariją.
1914 m. birželio 15 d. vyskupo Pranciškaus Karevičiaus įšventintas kunigu ir paskirtas Tabariškių parapijos vikaru. Čia buvo vykdoma tradicinė ganytojiška tarnystė, todėl parapijos klebono jam skirtos pareigų apimtys buvo labai kuklios. Vedamas naujojo neopresbiterio uolumo, jis negalėjo tik eiti pareigas. Nerukus pradėjo mokyti jaunimą katekizmo, giesmių, subūrė chorą, pradėjo komplektuoti parapijos biblioteką. Siekdamas sudaryti sąlygas tikintiesiems dalyvauti mišiose inicijavo koplyčių steigimą Medininkuose ir Anžadave (dab. Baltarusija). Pats jose aukojo mišias nepaisydamas pastangų ir sveikatos. Rusams pasitraukus ir prasidėjus vokiečių okupacijai atsirado galimybė steigti lenkų mokyklas. Kunigas Mykolas su dideliu entuziazmu ėmėsi organizuoti švietimą parapijos teritorijoje. Jis įsteigė apie 40 mokyklų su keliomis klasėmis, rūpinosi mokytojų kvietimu, jų ir mokyklų išlaikymu. Daugelyje šių mokyklų jis mokė vaikus katekizmo.
Tabariškėse kun. Sopočka praleido ketverius metus uoliai atsidavęs kunigystei. Jis taip pat pasižymėjo savo patriotiniu ir socialiniu dalyvavimu steigdamas lenkų mokyklas. Tokiai jo veiklai, iš pradžių toleruojamai vokiečių okupantų, veikiamai probaltarusiškos agitacijos buvo priskirtos nacionalistinės tendencijos. 1918 m. pradžioje vokiečių žandarai pradėjo jį sekti, iškilo reali suėmimo grėsmė. Aukšti katalikų bažnyčios dvasininkai, siekdami apsaugoti kun. Sopočką, leido jam išvykti iš Tabariškių.
Tolesnis jo likimas klostėsi Varšuvoje, Vilniuje, Balstogėje. Būdamas Gailestingosios Dievo Motinos seserų kongregacijos vienuolių nuodėmklausiu susipažino su seserimi Faustyna Kovalska. Šis susitikimas tapo svarbus jiems abiem. Ji atrado kunige išmintingą nuodėmklausį, įkvėpusį kurti Dvasinį dienoraštį. Iš savo pusės kunigas tapo Dievo Gailestingumo garbintoju ir sukūrė teologinius šio kulto pagrindus. Jo pastangomis, sesers Faustynos nurodymu, tapytojas Eugenijuš Kazimirovski 1934 metais Vilniuje nutapė pirmąjį Gailestingojo Jėzaus atvaizdą.
Kun. Mykolas Sopočka mirė 1975 m. vasario 15 d. Palaidotas Balstogės parapinėse kapinėse. Prasidėjus beatifikacijos procesui jo palaikai perkelti į statomą Dievo Gailestingumo bažnyčią. Mykolo Sopočkos beatifikacija įvyko 2008 m. rugsėjo 28 d.
