Nors sukčiavimo atvejų mažėja, didžioji dalis Lietuvos gyventojų vis dar kenčia nuo sukčių, rodo „Luminor“ banko užsakymu atliktas tyrimas. Apie tai, kokie sukčiavimo būdai praėjusiais metais buvo populiariausi, pasakoja „Luminor“ banko Sukčiavimo rizikos valdymo skyriaus vadovas Linas Sadeckas.
2024-aisiais dauguma gyventojų visose trijose Baltijos šalyse bent kelis kartus susidūrė su bandymais apgauti – apgaulingais skambučiais, elektroniniais laiškais, žinutėmis. Lietuvoje bandymą sukčiaviauti patyrė 79 proc. gyventojų, Latvijoje 85 proc., Estijoje 86 proc., rodo tyrimų bendrovės „Norstat“ duomenys.
Anot L. Sadecko, statistiniu požiūriu bendri Latvijos ir Estijos rezultatai yra panašūs, o Lietuvoje su bandymais sukčiauti susiduriame reikšmingai rečiau. Pavyzdžiui, kiek daugiau nei pusę Lietuvos gyventojų (51 proc.) sukčiai bando apgauti keliskart per metus, o Latvijos gyventojus dar dažniau – 58 proc., Estijos – 47 proc.
„Skirtumas tarp sukčiavimo atvejų, lyginant minimalias, vidutines ir aukštas pajamas gaunančius žmones, nėra didelis. Pavyzdžiui, iki 550 eurų per mėnesį į rankas gaunantis žmogus sulaukia net daugiau sukčių bandymų jį apgauti (48 proc.) nei tas, kurio neto alga siekia 2 tūkst. eurų (44 proc.). Tokia tendencija rodo, kad sukčių saugotis turime nepamiršti kiekvienas, nesvarbu, kiek uždirbame“, – pastebi ekspertas.
Į beveik penktadalio Lietuvos gyventojų pinigus sukčiai pasikėsina kas mėnesį (18 proc.), panašūs mėnesiniai rodikliai ir Latvijoje (17 proc.) bei Estijoje (24 proc.).
„Įdomu tai, kad ir amžius nelemia to, kaip dažnai susidursime su galimomis apgavystėmis – visos amžiaus grupės Lietuvoje sukčių atakų patiria maždaug tiek pat dažnai. Pavyzdžiui, daugiau nei penktadalis 18-29 metų jaunimo (21 proc.) su sukčiais susiduria kas mėnesį, o beveik dvigubai daugiau tokio amžiaus žmonių – bent kartą per metus (45 proc.). Panašiai gyvena ir vyresni – sukčių dėmesio kelis kartus metuose dažniausiai sulaukia 40-49 metų žmonės (54 proc.)“, – sako ekspertas.
Iš kitos pusės, vidutiniškai 8 proc. Baltijos šalių gyventojų niekada nėra susidūrę su sukčių bandymais apgauti.
Kaip apsisaugoti šiais metais
Sukčiai savo įrankių arsenalą nuolat pildo, todėl būtina išlikti budriems ir, jei reikia, imtis aktyvių prevencijos priemonių.
Pirmiausia, pasakoja ekspertas, niekada nesidalinkite savo asmenine informacija ar finansiniais duomenimis telefonu, el. paštu ar SMS žinutėmis, jei nesate 100 proc. tikri dėl kito asmens tapatybės bei patikimumo. Bankai, policija ar kitos institucijos niekada neprašys jūsų atskleisti interneto banko prisijungimų, PIN kodų ar kitų slaptažodžių.
„Be to, labai svarbu kritiškai vertinti gautus pasiūlymus investuoti ar „greitai užsidirbti“. Sukčiai dažnai vilioja įtikinamomis istorijomis apie pelningas investicijas ar „paslaptis“, kurias būtina išnaudoti nedelsiant. Prieš priimdami bet kokius finansinius sprendimus pasitarkite su patikimu finansų ekspertu arba patikrinkite informaciją oficialiuose šaltiniuose. Jeigu skambinantysis ar rašantysis ragina priimti sprendimą skubiai, tai yra aiškus ženklas būti atsargiems“, – teigia L. Sadeckas.
Apsipirkdami internete rinkitės tik patikimas el. parduotuves, kurios naudoja saugius mokėjimo metodus, o prieš atlikdami mokėjimą patikrinkite pardavėjo atsiliepimus, sako ekspertas. Jeigu kaina atrodo neįtikėtinai maža arba pardavėjas reikalauja pervedimų į asmeninę sąskaitą – tai greičiausiai spąstai.
Anot L. Sadecko, prisiminti saugotis svarbu ir įmonėms – reguliariai peržiūrėkite ir stiprinkite vidines procedūras, kurios yra susijusios su mokėjimais bei sąskaitų patvirtinimu.
„Suklastotų sąskaitų faktūrų atvejai dažniausiai nutinka dėl neatidumo arba tiesiog per didelio pasitikėjimo pačiais sąskaitų siuntėjais, todėl atidžiai tikrinti visus gautus prašymus dėl mokėjimų tikrai nepakenks. Jei kyla abejonių, nedelskite susisiekti su savo verslo partneriais tiesiogiai, naudodamiesi oficialiais kontaktiniais duomenimis“, – sako pašnekovas.
Galiausiai, priduria L. Sadeckas, lavinkite savo kritinį mąstymą ir nuolat atnaujinkite žinias. Anot eksperto, sukčiai dažniausiai manipuliuoja mūsų emocijomis – baime, skubotumu ar godumu, todėl svarbu neskubėti ir viską kruopščiai įvertinti. Kuo geriau suprasite naujausius sukčiavimo metodus ir tendencijas, tuo efektyviau galėsite apsaugoti ne tik save, bet ir savo artimuosius. Jei kyla įtarimų, kad tapote sukčiavimo auka, nedelsdami informuokite savo banką ir atitinkamas teisėsaugos institucijas.
Apklausą „Luminor“ banko užsakymu Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje praėjusių metų gruodžio mėnesį atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Kiekvienoje Baltijos šalyje buvo apklausta po tūkstantį 18-74 metų amžiaus žmonių.