Rugsėjo 23 d. Sudervėje įvyko Sudervės 530 metų jubiliejaus minėjimo šventė. Tai buvo puiki proga susiburti vietos gyventojams, o svečiams apsilankyti istoriniame kaime.
Tradiciškai, istorinio mąsto sukaktis prasidėjo nuo Šv. Mišių aukojimo, kurios įvyko daugeliui žinomoje Sudervės Švč. Trejybės bažnyčioje. Vėliau gyventojai ir svečiai buvo pakviesti į šventinę renginio dalį aikštėje prie bažnyčios.
„Šiandien čia bematant tiek daug žmonių, tiek daug skirtingų kartų, džiaugiuosi, nes suprantu, kad Sudervė ir jos palikimas tikrai neišnyks. Nenustokite dirbti gimtojo krašto labui, puoselėkite jį, kad Sudervė ir toliau klestėtų“, – kalbėjo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vladislav Kondratovič.
„Teklesti Sudervė – vieta, kurioje auga ir gyvena darbingi žmonės, žmonės, kurie išsaugo savo kultūrą bei tradicijas, myli savo gimtąją žemę, savo darbu ir pasišventimu puoselėja mylimą Sudervę“, – kalbėjo Seimo narė Rita Tamašunienė.
Administracijos direktorius V. Kondratovič kartu su Seimo nare R. Tamašūniene Vilniaus rajono mero Roberto Duchnevičiaus vardu labiausiai nusipelniusiems Sudervės gyventojams įteikė padėkos raštus bei seniūnijos dovanas.
„Dėkojame, kad mažus dalykus paverčiate dideliais, o nepasiekiamus – pasiekiamais,“ – rašte gyventojams dėkojo meras.
Sudervės kaimui buvo padovanotas suoliukas nuo mero R. Duchnevičiaus, kuris nuo šiol pakvies trumpam stabtelti ir atsikvėpti kiekvieną kaimo gyventoją.
Renginyje ant scenos gyventojams ir svečiams pasirodė ansamblis „Suderwianie“, Buivydiškių pagrindinės mokyklos Sudervės pradinio ugdymo skyriaus mokiniai, Sudervės M. Zdziechovskio pagrindinės mokyklos mokiniai, vokalinis ansamblis „Wspomnienie“ iš Rastinėnų, šokių kolektyvas „Dalina“, „Avižonių kapela“ iš Širvintų, solistės Katažina Paršuta, Aneta Juodkaitė bei grupė „Black Biceps“.
Sudervės istorija
Sudervės kaimas yra viena iš seniausių vietovių Vilniaus rajone. Pavadinimas „Sudervė“ siejamas su lietuviškais žodžiais „su“ ir „derva“. Pastarasis žodis susijęs su sakinga balana, žvejų vartojama naktinės žūklės metu. Gali būti, kad jis siejamas su kokiomis nors senovės religijos apeigomis, atliekamomis su sakuotu deglu arba sakinga balana.
Vietovės amžius skaičiuojamas nuo pirmo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose, kuris įvyko 1493 m. liepos 2 d. „Lietuvos metrikoje“. Tais laikais vietovėje buvo dvaras. 1504 m. – jau valsčius.
Sudervės dvaras priklausė daugumai skirtingų šeimų ir asmenų, XVII a. antroje pusėje jis perėjo į jėzuitų rankas ir jiems priklausė iki XVIII a. antrosios pusės. Vienas iš daugelio dvaro savininkų, vyskupas Valentinas Volčiackis, 1783 m. įsteigė pirmąją Sudervės Šv. Petro ir Povilo bažnyčią. Prie bažnyčios veikė ir ligoninė, kuri sudegė 1820 m.
1803 m. vietovėje pradėta naujos bažnyčios statyba. Naujosios bažnyčios statybai didelę pinigų sumą paaukojo Mstislavlio vaivadienė, kunigaikštienė Teodora Soltanaitė-Sapiegienė. Ji palaikė ryšius su dominikonų ordinu ir pačiu kun. Volčackiu. 1822 m. bažnyčios statyba buvo baigta. Sudervės parapiją tuo metu sudarė 300 gyventojų.
1812 m. Sudervės keliais iš Vilniaus į Jonavą ėjo sutriuškinta Napoleono kariuomenė. Vilniaus apskrities valdytojas 1812 m. vasario 12 d. rašė generolui-gubernatoriui, kad prie Sudervės (manoma prie Sidaronių kaimo) buvo palaidoti 103 prancūzų kariai ir 53 arkliai.
1857 metais per Sudervę važiavo rašytojas ir poetas V. Sirokomlė, kuris savo knygoje „Iškylos iš Vilniaus po Lietuvą“ apie Sudervę parašė taip: „Kaimiečiai kalba lenkiškai. (…) Papročiai čia geri, kaip ir visoje Lietuvoje. Vyrai jau nenešioję senoviško kirpimo rudinių ir ausinių protėvių kepurių. Dėvi surdutus, naiviai įsitikinę, kad su jais atrodo kilmingesni. Moterys ant galvų nešioja ištisus darželius dirbtinių gėlių, ant pečių užmestos pirktinės skarelės, spalvoti sijonai. Lininiai drabužiai užleido vietą pirktiniams. Lauko gėlės, kurias taip mėgo senovės lietuvaitės, užleido vietą dirbtinėms. Taip bent jau matėme apsirengusius kaimo žmones, važiuodami šiomis vietomis šventadienį.“
Verta paminėti, kad būtent Sudervės dvare pirmą kartą parodyta V. Sirokomlės pjesė „Pirkelė miške“.
1874 metais Sudervėje buvo 11 namų ir 69 gyventojai. Registrų centro 2023 m. sausio 1 d. duomenimis, Sudervės seniūnijoje gyvena 3336 gyventojai, o pats Sudervės kaimas skaičiuoja 651 gyventoją.
Nuo 1958 metų buvusiame dvare įsikūrusi lenkų mokykla, kuriai 2006 m. rugsėjo 1 d. buvo suteiktas Mariano Zdziechovskio vardas.
Sudervė pasižymi vienintele apvalių formų Švč. Trejybės bažnyčia Lietuvoje, kurioje nuo 1956 m. iki 1998 m. tarnavo kunigas misionierius Adolf Trusevič. Kunigo vardu pavadinta viena iš gatvių Sudervėje.
2022 metų rugpjūčio 18 dieną Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino Sudervės herbą. Sudervės herbe vaizduojama Sudervės bažnyčia. Herbo etaloną sukūrė dailininkas Rolandas Rimkūnas.
Norinčius išsamiau susipažinti su informacija apie Sudervę ir jos apylinkes, kviečiame apsilankyti Sudervės bibliotekoje, kurioje bibliotekos darbuotojos parodys gausiai sukauptą kraštotyrinę medžiagą, susijusią su Sudervės kaimo istorija.
Sudervės istoriją paruošė Sudervės bibliotekos bibliotekininkės.