Vilnius pristatė naują miesto planavimo įrankį – paslaugų prieinamumo indeksą, sukurtą remiantis 15 minučių miesto principu. Surinkti duomenys atskleidė, kaip lengvai vilniečiai savo gyvenamajame rajone pėsčiomis, dviračiu ar viešuoju transportu gali pasiekti pagrindines kasdienes paslaugas – parduotuves, švietimo ir gydymo įstaigas, parkus, sporto ar kultūros erdves.
„Šis indeksas leidžia mums tiksliau planuoti miesto plėtrą – matyti, kur gyventojams kasdienis gyvenimas yra patogus, o kur reikalingos papildomos investicijos. Mūsų tikslas – miestas, kuriame visos pagrindinės paslaugos yra lengvai pasiekiamos be automobilio. Tokia policentrinio miesto struktūra mažina transporto spūstis, oro taršą ir triukšmą, o gyventojams suteikia galimybę gyventi patogiai, sveikai ir tvariai. Tai taip pat stiprina vietos bendruomenes ir kuria gyvybingus, savarankiškus rajonų centrus“, – teigia Vilniaus vyriausioji architektė Laura Kairienė.
Tamsiai raudonos zonos žymi vietas, kur gyventojai gali greitai be automobilio pasiekti daugelį reikalingų paslaugų, o šviesesnės – teritorijas, kuriose dar reikėtų stiprinti vietos paslaugų tinklą.
Surinkti duomenys atskleidžia, kad centriniai Vilniaus rajonai – Senamiestis, Naujamiestis, Žvėrynas, Šnipiškės ir Žirmūnai – pasižymi aukščiausiu paslaugų prieinamumo lygiu. Šios vietos jau dabar atitinka 15 minučių miesto principus – jose patogu gyventi, dirbti ir ilsėtis be būtinybės kasdien sėsti į automobilį.
Šeškinėje, Karoliniškėse ir Lazdynuose paslaugų prieinamumas vidutinis – čia gerai išvystyta gyvenamoji ir bendruomeninė infrastruktūra, tačiau kai kurios paslaugos vis dar reikalauja ilgesnių kelionių.
Tokiose seniūnijose kaip Antakalnis, Verkiai, Naujininkai, Rasos ir Vilkpėdė dėl urbanizacijos ir gamtinės aplinkos ypatumų paslaugos išsidėsčiusios netolygiai – daugumą jų sutelktos arčiau miesto centro.
Periferiniai rajonai, tokie kaip Pašilaičiai, Pilaitė, Naujoji Vilnia ar Grigiškės, taip pat pasižymi didesniais paslaugų prieinamumo skirtumais – kai kurie jų vietos centrai jau veikia gerai, o kitiems dar trūksta kasdienių paslaugų artimoje aplinkoje. Didžiausias funkcijų trūkumas matomas teritorijose, kuriose dominuoja privačių namų kvartalai.
„Išvados rodo, kad Vilnius sparčiai žengia į priekį, tapdamas tikru 15 minučių miestu. Plečiamas pėsčiųjų ir dviračių takų tinklas, gerinamos viešojo transporto jungtys, vystomi mišraus naudojimo vietos centrai – tai padeda pagerinti gyventojų kasdienį mobilumą ir gyvenimo kokybę kiekvienoje seniūnijoje“, – teigia L. Kairienė.
Paslaugų prieinamumo indeksą parengė Vilniaus vyriausiojo architekto biuras, bendradarbiaujant su tarptautine organizacija Walk21, konsultantais iš Transform Transport (Italija) ir savivaldybės įmone JUDU. Atlikus paslaugų prieinamumo indekso skaičiavimą, partneriai dirba toliau. Bendradarbiaujant su Vilnius TECH atliekamos atrinktų seniūnijų gyventojų apklausos, kuriomis siekiama išsiaiškinti, kaip patogu ir saugu gyventojams keliauti pėsčiomis savo kaimynystėje.
Vilnius buvo pasirinktas kaip pilotinis miestas, siekiant išbandyti paslaugų prieinamumo indekso matavimą. Tikimasi, kad ši metodika taps pavyzdžiu kitoms pasaulio savivaldybėms ir bus taikoma kituose miestuose, vertinant paslaugų prieinamumą bei gyvenimo kokybę.
