Statybų inspekcija gali stabdyti esminį Vilniaus planavimo dokumentą

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija gali nepritarti esminiam sostinės planavimo dokumentui – Vilniaus bendrajam planui dėl ne visiškai tinkamai įvykdytų derinimo ir viešinimo procedūrų, nuogąstauja sostinės valdžia. 

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius sako, kad inspekcija jau kitos savaitės pradžioje turi pateikti poziciją dėl ilgiau nei trejus metus rengto ir nekilnojamojo turto plėtotojų bei gyventojų itin laukto dokumento, tačiau signalai rodo, kad kai kurių verslininkų skundai privers stabdyti plano tvirtinimą mažiausiai keliems mėnesiams.

„Turime iš esmės tris labai įdomius skundus, kurie adresuoti Statybų inspekcijai. Ji yra paskutinė institucija, kuriai pirmadienį arba antradienį yra galutinis terminas patvirtinti arba nepatvirtinti plano, nes visi kiti jau patvirtino. Labai tikėtina, kad jie nepatvirtins“, – sakė R. Šimašius.

Anot jo, sulaukta investuotojų, besipriešinančių planams mažinti užstatymo intensyvumą Lazdynų mikrorajone, Architektų gatvėje, taip pat prie Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimnazijos T. Kosciuškos gatvėje, skundų.

Tiek meras, tiek vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis tikisi švelniausios reakcijos, t. y. kad inspekcija lieps tik iš naujo viešinti projektą. Tai užtęstų plano tvirtinimą kiek ilgiau nei mėnesiui, o ne mažiausiai pusmečiui, jei būtų liepta iš naujo kartoti derinimo procedūras.

„Yra blogiausias variantas, jei sakys – derinkite visas procedūras su gyventojais iš naujo. Tai reiškia visos procedūros užkūrimą, kas bent pusei metų kaip minimum nukels, tada bus tikrai didelės problemos. Yra tarpinis variantas – yra tam tikrų neatitikimų dėl paviešinimo, tada formaliai paviešinkime (…). Greičiausiai, bus tas tarpinis variantas. Tikimės ir nujaučiame“, – tikino meras.

Savivaldybės atstovai pabrėžia, kad naujajame plane, kuriuo keičiamas daugiau nei dešimtmetį galiojantis pasenęs bei pernelyg bendro pobūdžio dokumentas, didžiojoje sostinės teritorijoje, išskyrus centrinę dalį, mažėja leidžiamas užstatymo intensyvumas, planas yra bent dešimt kartų detalesnis.

M. Pakalnis tikina, kad naujojo dokumento tvirtinimu suinteresuoti kai kurie verslininkai, kurie siekia suderinti savo nekilnojamojo turto vystymo projektus pagal dabar galiojančias ir jiems palankesnes sąlygas, nors savivaldybė išduodama leidimus jau dabar linksta įvertinti ir planuojamus pakeitimus.

R. Šimašius pripažįsta, kad inspekcijos kritikos sulaukė tai, jog bendrasis planas mažiausiai du mėnesius nebuvo viešinamas, kaip reikalaujama, specialioje Teritorijų planavimo sistemoje (TPDRIS), nes sistema nuolat strigo, o tai daryta savivaldybės tinklalapyje – dėl to esą nesulaukta nė vieno skundo.

Kritikuojama ir tai, jog nebuvo paskelbta atskira gamtinio karkaso schema, taip pat ir tai, kad dokumentas keitėsi nuo pirminio jo paviešinimo.

M. Pakalnis sako, kad tai yra „visiškai natūralu“ tokios apimties dokumentui, kadangi sulaukta daugiau nei 1,2 tūkst. pasiūlymų, o į didžiąją dalį jų atsižvelgta, o inspektorių poziciją vertina kaip pernelyg formalią.

„Natūralu, kad kai tu turi 1222 pasiūlymus ir į didžiąją dalį atsižvelgi, tai natūralu, kad kažkas pasikeitė. Tie pasiūlymai neardė miesto sistemos“, – pabrėžė jis.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija BNS nurodė, kad sprendimą planuoja priimti pirmadienį ir iki tol plačiau situacijos nekomentuoja.

„Sprendimai gali būti – sustabdyti tikrinimą, nutraukti tikrinimą, pritarti teritorijų planavimo dokumento teikimui tvirtinti arba nepritarti teritorijų planavimo dokumento teikimui“, – sakė ji.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) vadovas Mindaugas Statulevičius tikino, kad investuotojai taip pat laikosi pozicijos, jog planas turėtų būti patvirtintas, nes tai būtų „sveika pačiam miestui“: jis yra detalesnis, numatyta kai kurių teritorijų konversija, atgaivinimas leidžiant mišrią (komercinę, rekreacinę, gyvenamąją) paskirtį, o tai sąlygotų naujų darbo vietų kūrimąsi.

„Grėsmės yra, ką pažymi ir institucijos, kad planas rengtas iš dalies skubotai, ir tam tikri sprendiniai nebuvo pakankamai išdiskutuoti, išviešinti. Verslas tikrai pasisakytų už kompromiso radimą, už viešojo intereso iškėlimą aukščiau nei institucijų barniai ir priekabių ieškojimai, už judėjimą į priekį“, – sakė jis.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Jums gali patikti

Atsakyti

Your email address will not be published.