Audris Narbutas
Šiandien renkasi naujai išrinktas Lietuvos Respublikos Seimas. Tai greičiausiai bus svarbiausia šios savaitės politinė naujiena. Nenuostabu, kad žurnalistai jau yra pasiruošę stebėti Seimo narių priesaikas ir, dar svarbiau, išsiaiškinti, ar Seimo pirmininku taps LVŽS siūlomas kandidatas profesorius Viktoras Pranckietis. Kol kas panašu, kad kandidato šansai yra labai nemaži. Vien jau dėl stiprios LVŽS įtakos valdančiojoje koalicijoje.
Trys svarbiausi akcentai
Pirmojo posėdžio ceremonija turi tris ryškius akcentus. Pirma, Seimo narių priesaika bei pirmasis posėdis yra itin graži ir prasminga ceremonija, kurią tradiciškai pradeda seniausias pagal amžių Seimo narys ir to posėdžio pirmininkas. Šiemet ši garbė atiteko 75 – ių metų amžiaus buvusiam europarlamentarui bei „Tvarkos ir teisingumo” frakcijos atstovui Juozui Imbrasui.
Kitas svarbus akcentas yra garbingi svečiai, kurie susirenka pasveikinti naujojo Seimo. Šiemet šių svečių gretose yra Prezidentė Dalia Grybauskaitė, premjeras Algirdas Butkevičius, ministrai, Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas, buvęs Prezidentas Valdas Adamkus ir nuo Prezidento pareigų apkaltos būdu nušalintas Rolandas Paksas, Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis, Nepriklausomybės Akto signatarai, Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatai, Lietuvos Respublikoje akredituoti užsienio valstybių ambasadoriai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas, 2012 – 2016 metų kadencijos Seimo nariai, Europos Parlamento nariai, Lietuvos katalikų Bažnyčios hierarchai, pavyzdžiui, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, Lietuvos kariuomenės vadas, Konstitucinio Teismo teisėjai, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas, kitų religinių konfesijų atstovai, Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai, Seimui atskaitingų institucijų ir savivaldybių vadovai, Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovas, tautinių bendrijų atstovai, aukštųjų mokyklų rektoriai ir kiti garbingi svečiai. Faktiškai visas Lietuvos politinis elitas vienoje vietoje, tad pirmasis mūsų Seimo posėdis yra kartu ir puiki proga pamatyti, kas yra mūsų politinis elitas. Ir kartu juo pasidžiaugti arba pagalvoti, kad galėtų būti ir geriau.
Trečiąjį svarbų posėdžio akcentą jau šiek tiek palietėme. Tai Seimo pirmininko rinkimai, Seimo pirmininko pirmojo pavaduotojo, o greičiausiai pavaduotojos, kuria yra siūloma Rima Baškienė, paskyrimas, Seimo valdybos ir ne ką mažiau reikšmingas seniūnų sueigos sudarymas. Jeigu nekyla didelių dvejonių dėl Viktoro Pranckiečio ir Rimos Baškienės politinės karjeros sėkmės, tai Seimo valdyba ir seniūnų sueiga yra kiek labiau miglotos. Pirmiausia todėl, kad kyla tam tikrų abejonių, ar TS – LKD partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis taps frakcijos seniūnu ir opozicijos lyderiu. Opozicijos lyderis kartu yra ir Seimo valdybos narys, tad šis postas konservatoriui būtų itin reikšmingas tam, kad jis galėtų siųsti savo pagrindines politines žinutes. Tačiau pastaruoju metu išryškėjęs Gabrieliaus liberalizmas, neturėjimas nuomonės tokiais itin svarbiais klausimais kaip pagalbinis apvaisinimas ar abortas kelia nemažą nepasitenkinimą tarp kitų frakcijos kolegų ir nemažos dalies paprastų partijos narių. Būtent tai leidžia kelti ir teorinę galimybę, kad frakcijos nariai pasirinks konservatyvesnį, tačiau visuomenėje pripažinimą turintį buvusį Lietuvos Respublikos ambasadorių JAV Žygimantą Pavilionį. Šis pasirinkimas yra svarbus ir visos TS – LKD ideologinei tapatybei, tačiau labiau tikėtinu laikytinas Gabrieliaus Landsbergio išrinkimas seniūnu. Kadangi abiejose pusėse jėgos yra apylygės, labiau tikėtina, kad nusvers liberalusis TS – LKD flangas, kuris šiandien turi stipresnes pozicijas partijos vadovybėje.
Vietoje išvadų
Kas ketverius metus įvykstantis naujo Seimo posėdis yra itin reikšmingas šalies politinio gyvenimo simbolis, tačiau gerokai svarbesnis yra Seimo bei naujos Vyriausybės gebėjimas dirbti efektyviai. Ypač tai pasakytina apie užsienio politiką ir socialinius klausimus. Socialinė atskirtis Lietuvoje yra vis dar pakankamai didelė, kad priešiškos jėgos, pavyzdžiui, Rusija galėtų ja naudotis savo interesų įgyvendinimui. iš kitos pusės pasaulį jau sudrebino „Brexit”, visiškai tikėtina, kad antrą po JAV pagal dydį kariuomenę turinti Turkija gali virsti Recepo Tayyipo Erdogano vadovaujama diktatūra. Tokiame kontekste Seimui ir Vyriausybei kils dideli iššūkiai, bet galime pasidžiaugti, kad naujame Seime matysime tokius užsienio politikos profesionalus kaip Žygimantas Pavilionis ar Laurynas Kasčiūnas. Lieka palinkėti sėkmės jiems ir visam naujam Seimui.