Specialistai: dažniausiai užduodami klausimai apie tymus

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Lietuvoje šiais metais iš viso patvirtinti 546 tymų atvejai (iš jų 134 vaikai ir 412 suaugusiųjų), daugiausia atvejų registruojama Kauno apskrityje (338 atvejai).

Kas yra tymai?

Tymai – per orą plintanti užkrečiamoji liga, sukeliama virusų. Tačiau plisti gali ir per kvėpavimo takų išskyromis užterštas rankas ar kitus aplinkos daiktus.

Kokie yra klinikiniai tymų simptomai?

Dažniausiai susirgimas pradžioje (prodrominiu laikotarpiu) pasireiškia karščiavimu, vėliau – konjunktyvitu (akių junginės paraudimu), sloga, kosuliu, atsiranda Kopliko dėmės (skruostų gleivinėje mažos, baltos kruopelės). Charakteringas makulopapulinis bėrimas (rausvos, kai kur susiliejančios odos dėmelės), kuris neniežti. Bėrimas paprastai pasireiškia 3–4 ligos dieną, prasideda veido srityje, už ausų, vėliau jis „leidžiasi žemyn“; bėrimas išlieka 4–7 dienas.

Inkubacijos laikotarpis – apie 10 dienų (gali svyruoti nuo 7 iki 21 dienos).

Jeigu asmuo yra imlus tymams, užsikrėsti užtenka 15 min. ir daugiau, jeigu bendraujama artimai (veidas į veidą) arba būnama toje pačioje patalpoje.

Kur kreiptis žmogui?

Susirgus ar įtarus ligą arba nežinant, ar turimas imunitetas / norint pasiskiepyti, pirmiausia rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Apie tymus taip pat konsultuoja NVSC bei Užkrečiamų ligų ir AIDS centras (kontaktai nurodyti žemiau):

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro tymų skiepų linija (8 5) 230 0123.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis tymų, raudonukės ir epideminio parotito (MMR) vakcina ,,Priorix“ skiepijami:

Vaikai pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių dviem vakcinos dozėmis 15–16 mėn. ir 6–7 metų amžiaus.
Vaikai, kurie dėl tam tikrų priežasčių nebuvo skiepyti pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių.
Kontaktiniai asmenys, turėję sąlytį su sergančiu tymais, skiepijami viena vakcinos doze (kontaktinių asmenų sąrašą sudaro visuomenės sveikatos specialistas, gavęs pranešimą apie įtariamą tymų atvejį).
Asmuo, kuris žino, kad buvo kontakte su sergančiu tymais ir dėl tam tikrų priežasčių neįtrauktas į kontaktinių asmenų sąrašą, gali kreiptis į NVSC departamentus, esančius visose Lietuvos apskrityse.

Kodėl reikia skiepytis?

Raginame tėvus atkreipti dėmesį į tymų grėsmę ir skiepyti savo atžalas. Mažėjant paskiepijamų vaikų skaičiui, formuojasi imlių tymams žmonių grupės ir tymų virusas gali plisti. Tokiu atveju labai išauga rizika tiems, kurie yra neskiepyti ar dar negali būti paskiepyti dėl amžiaus, pavyzdžiui, vaikams iki vienerių metų amžiaus.

Kviečiame tėvus domėtis įrodymais pagrįsta informacija, tartis su medikais, o ne tikėti skleidžiamais mitais, ir kreiptis į gydymo įstaigas dėl vaikams priklausančių skiepų.

Ką daryti suaugusiesiems?

Lietuvoje nuo tymų vaikai skiepijami nuo 1964 metų. Taigi, suaugusieji jau turėtų būti paskiepyti arba persirgę.

Suaugusiesiems, kurie neskiepyti, nepersirgę tymais ar nežino, ar turi imunitetą šiam susirgimui, savo iniciatyva gali pasiskiepyti mokamai privačiose gydymo įstaigose. Tam reiktų kreiptis į tas asmens sveikatos priežiūros įstaigas, kurios skelbia turinčios komercinės, t. y. mokamos, vakcinos nuo tymų. Taip pat verta paminėti, kad Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija atlieka tyrimą, kuris parodo, ar žmogus turi imunitetą tymams. Paslauga yra mokama, kreiptis galima tiesiogiai arba į privačias laboratorijas.

NVSC veiksmai siekiant suvaldyti tymų plitimą

NVSC, gavęs informaciją apie tymų atvejus, nedelsdamas imasi visų tarptautinių sveikatos organizacijų rekomenduojamų veiksmų tymams suvaldyti:

atlieka kiekvieno įtariamo ar patvirtinto tymų atvejo epidemiologinį tyrimą;
išsiaiškina sąlytį su sergančiaisiais turėjusius asmenis, sudaro jų sąrašą;
teikia rekomendacijas sąlytį turėjusiems asmenims dėl skiepų;
konsultuoja sąlytį turėjusius asmenis apie tymus ir sveikatos stebėsenos svarbą;
atsižvelgdamas į teisės aktų reikalavimus, praneša atsakingoms institucijoms apie užregistruotus tymų atvejus;
informuoja visuomenę apie registruotus tymų atvejus, apsisaugojimo priemones.

Valstybės, į kurias keliaujant, yra didesnė rizika užsikrėsti tymais*

MADAGASKARAS (kovo 31 d.) pranešama apie daugiau nei 117 075 tymų atvejus nuo protrūkio pradžios, iš jų 638 mirtini.
UKRAINA (kovo 28 d.) pranešama apie 32 939 tymų atvejus nuo metų pradžios, iš jų 14 mirtinų.
FILIPINAI (kovo 23 d.) pranešama apie 22 967 tymų atvejus nuo metų pradžios, iš jų 333 mirtini.
NIGERIJA (kovo 28 d.) pranešama apie 13 mirtinų tymų atvejų tarp vaikų. Iš viso nuo protrūkio pradžios užregistruoti 4 693 tymų atvejai.
IZRAELIS (kovo 19 d.) pranešama apie 3 402 tymų atvejus.
ŠIAURĖS MAKEDONIJOS RESPUBLIKA (kovo 19 d.) pranešama apie 555 tymų atvejus nuo protrūkio pradžios (2018 m. gruodžio mėn.).
JAV (kovo 31 d.) pranešama apie 547 tymų atvejus.
RUMUNIJA (balandžio 12 d.) pranešama apie 336 patvirtintus tymų atvejus sausio–vasario mėnesiais.
ITALIJA (balandžio 12 d.) pranešama apie 332 tymų atvejus sausio–vasario mėnesiais.
LENKIJA (balandžio 12 d.) pranešama apie 301 patvirtintą tymų atvejį sausio–vasario mėnesiais.
PRANCŪZIJA (kovo 11 d.) pranešama apie 288 tymų atvejus nuo metų pradžios.
VOKIETIJA (balandžio 12 d.) pranešama apie 164 patvirtintus tymų atvejus sausio–vasario mėnesiais.
BULGARIJA (kovo 19 d.) pranešama apie 124 tymų atvejus.
BOSNIJA IR HERCEGOVINA (kovo 19 d.) pranešama apie 113 tymų atvejų, iš jų 1 mirtinas.
SINGAPŪRAS (kovo 23 d.) pranešama apie 38 tymų atvejus.
UGANDA (kovo 31 d.) pranešama apie daugiau nei 30 tymų atvejų.