AB Vilniaus šilumos tinklai kovo 31 d. vidurdienį baigė naudoti mažasierį mazutą šilumos ir karšto vandens gamybai. Iki 1 proc. sieringumo mazutas sostinėje pradėtas deginti lapkričio pabaigoje kaip alternatyva brangusioms dujoms. Dėl šio sprendimo vilniečiams šilumos kaina nuosekliai mažėjo ir buvo viena mažiausių Lietuvoje. Šildymo sezoną bendrovė užbaigs naudodama atpigusias gamtines dujas, biokurą ir nepriklausomų šilumos gamintojų tiekiamą šilumą.
Šiam šildymo sezonui prireikė keturių mažasierio mazuto krovinių, kuriuos sudarė 64 tūkst. tonų šio kuro. Visas sostinėje naudotas mažasieris mazutas buvo įsigytas iš Norvegijos, Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos šalių.
„Matydami sudėtingą geopolitinę situaciją ir energetinių išteklių krizę, kruopščiai vertinome visas galimas rizikas ir ieškojome būdų, kaip gyventojams užtikrinti šilumos ir karšto vandens tiekimą ekonomiškai pagrįstomis kainomis. Vilniečiai už šilumą šildymo sezono metu moka bene mažiausiai visoje Lietuvoje, o pastarųjų mėnesių sąskaitos buvo netgi mažesnės negu pernai tuo pačiu laikotarpiu. Skaičiuojame, kad laikinas gamtinių dujų pakeitimas mažasieriu mazutu vilniečiams sutaupė daugiau nei 30 mln. eurų”, – sako sostinės vicemeras Valdas Benkunskas.
Preliminariai šį šildymo sezoną mažasieris mazutas sudarė 36 proc. viso šilumos gamybai naudoto kuro, likusi dalis – biokuras, iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigyjama šiluma, gamtinės dujos ir dyzelinas.
Prieš šildymo sezoną VŠT investavo į infrastruktūros, reikalingos mažasierio mazuto deginimui, atnaujinimą. Atkurta infrastruktūra nebus išmontuota iki Rusijos sukelto karo Ukrainoje pabaigos, tokiu būdu užtikrinant, kad net ir keičiantis geopolitinei situacijai vilniečių namus pasieks gyvybiškai svarbi šiluma ir karštas vanduo.
Nuosekliai mažėjanti šilumos kaina
Sėkmingai balansuojant skirtingas kuro rūšis Vilnius tapo vienu iš mažiausios šilumos kainos lyderių Lietuvoje. Vilniečiams kaina už šilumą ir karštą vandenį nuo spalio mėnesio nuosekliai mažėjo kiekvieną mėnesį ir buvo mažiausia tarp didžiųjų šalies miestų. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) jau patvirtino balandžio mėnesio šilumos kainą, kuri yra 7,56 ct/kWh be PVM. Tokia pat šilumos kaina vilniečiams buvo taikoma ir šių metų vasarį. Lyginant su pernai metų balandžiu, kai šiluma Vilniuje kainavo 9,69 ct/kWh be PVM, šiemet gyventojai mokės 22 proc. mažiau. Lyginant su kovo mėnesio šilumos kaina, kuri buvo mažiausia šį šildymo sezoną, šilumos kaina balandį padidėjo neženkliai – 8 proc. Atsižvelgiant į tai, kad balandžio mėnesį šilumos suvartojimas įprastai būna mažiausias, klientus turėtų pasiekti mažesnės sąskaitos už šildymą.
Normos viršytos nebuvo
Nors šildymo sezono metu Vilniuje degintas mažai sieros (iki 1 proc.) turintis mazutas, VŠT itin atidžiai stebi automatinio monitoringo sistemas, kuriose atsispindi emisijų suvestinės. Sistemos, įmontuotos kaminuose, veikia nuolat – kiekvieną sekundę jutikliai fiksuoja emisijas, ir kas minutę pateikia standartizuotas reikšmes į sistemą.
„Jautėme didžiulę atsakomybę prieš Vilniaus gyventojus, todėl bendrovėje dirbantys aukščiausios kvalifikacijos specialistai kuro rūšis balansavo taip, kad leistinos normos nebūtų viršijamos. Taip pat, siekiant įsivertinti kvapų sklaidą, mūsų iniciatyva nepriklausoma laboratorija kelis kartus atliko kvapų matavimus“, – pasakoja VŠT generalinis direktorius Gerimantas Bakanas.
Paskutinį kartą toks tyrimas atliktas šių metų kovo 6 d., kuomet tyrimo metu paimti aplinkos oro mėginiai keliose skirtingose lokacijose. Gauti rezultatai parodė, kad kvapo koncentracija ore neviršija mažiausios koncentracijos, kurią galima išmatuoti, taigi leistinos normos nebuvo viršytos.
Artėjame prie šildymo sezono pabaigos
Sprendimą dėl šildymo sezono pabaigos priima ir skelbia Vilniaus miesto savivaldybė. Remiantis duomenimis, įprastai sostinėje šildymo sezonas finišuoja antrąjį pavasario mėnesį, t. y. balandžio pabaigoje. Pavyzdžiui, praėjęs šildymo sezonas baigtas balandžio 25 d., 2021 m. šildymas išjungtas tik gegužės 5 d., o 2019-2020 m. šildymo sezono pabaiga paskelbta balandžio 24 d.
Nepaisant to, kada mieste baigiasi visuotinis šildymo sezonas, gyventojai patys gali priimti sprendimą jį baigti anksčiau arba pratęsti ilgiau. Tam reikia daugumos (50 proc. +1) namo bendraturčių sutikimo. Verta atkreipti dėmesį, kad tokiu atveju temperatūra daugiabučiuose privalo atitikti numatytas higienos normas. Apie gyventojų priimtą sprendimą dėl šildymo sezono pabaigos arba pratęsimo šilumos tiekėją informuoja namo administratorius.
Pasibaigus šildymo sezonui bendrovė iškart pradės pasiruošimą naujam: visame mieste bus atliekami hidrauliniai bandymai, kurie leidžia patikrinti vamzdynų stiprumą, aptikti defektus ir juos pašalinti. Taip pat bus rekonstruojamos labiausiai susidėvėjusios šilumos trasos skirtingose miesto vietose.
Apie Vilniaus šilumos tinklus
AB Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) yra didžiausia Lietuvoje centralizuotos šilumos tiekėja. Bendrovė gamina šilumos ir elektros energiją, tiekia šilumą ir karštą vandenį daugiau kaip 220 tūkst. Vilniaus namų ūkių bei įmonių. VŠT rūpinasi patikimu ir kokybišku paslaugų tiekimu ekonomiškai pagrįstomis kainomis, taiko efektyvias klientų aptarnavimo praktikas, nuolat modernizuoja šilumos gamybos ir perdavimo sistemas, diegia inovatyvias technologijas, vykdo aplinkosaugos projektus. 99,6 proc. bendrovės akcijų priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Šiuo metu VŠT perdavimo tinklas siekia apie 750 km.
