Vilnius naujuosius metus pradeda su daugiau nei 10 tūkst. išaugusiu deklaruotų gyventojų skaičiumi. Didžioji dalis naujųjų oficialių vilniečių gyvenamąją vietą deklaravo per paskutinius tris metų mėnesius – šiuo laikotarpiu miesto savivaldybė ragino tai padaryti suteikdama galimybę susigrąžinti iki 1000 Eur sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) bei pasinaudoti net 22 partnerių dovanų rinkiniu. Ženkliai išaugęs deklaruotų gyventojų skaičius papildys miesto biudžetą daugiau nei 12,5 mln. eurų.
„Praėjusių metų rugsėjį ėmėmės klausimo, kuriam iki šiol nebuvo rasta tinkamo sprendimo būdo – kaip paskatinti Vilniaus gyventojus tapti oficialiais vilniečiais? Šiandien jau galime sakyti, kad sprendimas pasiūlyti apčiuopiamą paskatą pasiteisino. Vien per kampanijos laikotarpį sostinėje prisideklaravo 94 proc. viso praėjusių metų gyventojų prieaugio“, – sako Vilniaus meras Valdas Benkunskas.
Nuotr. S. Žiūros
Pagal sausio 1 d. Registrų centro duomenis, Vilniuje šiuo metu yra 642 771 deklaruotų gyventojų – tai yra 10 295 daugiau negu buvo 2025 m. tuo pačiu metu, kai, pavyzdžiui, 2024–2025 m. buvo net fiksuotas deklaruotų gyventojų skaičiaus mažėjimas. Vien per „Tapk vilniečiu“ kampanijos laikotarpį (rugsėjo 25 d. – gruodžio 31 d.) sulaukta 9 698 deklaracijų.
Finansinės paskatos ir dovanų prašymus pildė gyventojai nuo 18 iki 89 metų. Aktyviausia buvo 18–29 metų jaunimo grupė.
Į „Tapk vilniečiu“ siūlomas paskatas – 22 dovanų rinkinį ir galimybę susigrąžinti iki 1000 eurų – galėjo pretenduot tik pilnamečiai Lietuvos Respublikos piliečiai, prisideklaravę Vilniuje nuo rugsėjo 25 d. iki gruodžio 31 d. Tai buvo vienkartinė kampanija, kurios neplanuojama kartoti.
Sėkminga investicija į miesto ateitį
Skaičiuojama, kad kiekvienas vilnietis į bendrą biudžetą šiemet atneš apie 1288,8 Eur. Tai yra sąlyginis 2026 metų planinis skaičius – kasmet šis rodiklis kinta. Pagal šiuo metu turimus duomenis numatoma, kad kampanijos metu prisideklaravę vilniečiai miesto biudžetą papildys apie 12,5 mln. Eur.
„Kampaniją galime laikyti sėkminga investicija į miesto ateitį. Pasiekti rezultatai viršijo lūkesčius ir miestui atneš ženklias pajamas, kurios bus skirtos kiekvieno vilniečio kasdienybei gerinti – biudžetą papildžiusios sumos užtektų, pavyzdžiui, Vokiečių g. rekonstrukcijai ar pėsčiųjų tilto statybai. Tikimės, kad nauji oficialūs vilniečiai išlaikys gyvenamąją vietą sostinėje ir taip toliau lygiavertiškai prisidės prie miesto, kuriame gyvena, stiprinimo“, – komentuoja meras.
Nuotr. S. Žiūros
Patikslintas miesto biudžetas bus tvirtinamas artimiausiame Tarybos posėdyje, kuris vyks sausio 28 d.
Nuo kitų metų kampanijoje dalyvavę vilniečiai galės pasinaudoti ir finansine paskata – susigrąžinti 50 proc. sumokėto GPM, tačiau ne daugiau nei 1000 Eur per dvejus metus. Ši suma bus apskaičiuojama individualiai praėjus kalendoriniams metams. Per šį laikotarpį privaloma išlaikyti gyvenamąją vietą Vilniaus miesto savivaldybėje.
Ankstesni bandymai nepasiteisino
Pusė Vilniaus biudžeto priklauso nuo GPM – tai vienas svarbiausių šaltinių, leidžiančių užtikrinti kokybiškas paslaugas mieste ir investuoti į ateitį. Tačiau nemaža dalis Vilniuje gyvenančių žmonių gyvenamąją vietą yra deklaravę kitur – jų mokesčiai nukeliauja ne miestui, kurio paslaugomis naudojasi kasdien, o atitenka kitų savivaldybių biudžetams.
Anksčiau šią problemą bandyta spręsti įvairiais būdais, tačiau pasiekti rezultatai nebuvo reikšmingi.
Pavyzdžiui, 2011 m. leista deklaruoti gyvenamąją vietą Gedimino pr. esančiame bute. Per dvejus tokios kampanijos metus ten prisideklaravo 4 499 žmonės. 2013 m. raginimas fiktyviai deklaruoti gyvenamąją vietą buvo pripažintas neteisėtu, todėl naujos deklaracijos buvo sustabdytos.
Dar kartą pabandyta 2018 m. Tąkart pradėta „Geležinės vilkės“ komunikacijos kampanija, kvietusi oficialiai deklaruoti gyvenamąją vietą Vilniuje, kad miestui, kaip mitinei vilkei, netektų maitinti svetimų vilkiukų. Per 3 kampanijos mėnesius deklaruotų asmenų skaičius išaugo 1,5 tūkst.
Šaltinis:
Vilniaus miesto savivaldybė
