Karantino dėl koronaviruso metu visuomenėje kilo nerimas dėl neva mažėsiančių pensijų, vaiko pinigų ir kitų išmokų. Tačiau socialinės apsaugos ir darbo ministras pabrėžia, kad išmokų mažinimas nėra svarstomas, o vaiko pinigai, senatvės, netekto darbingumo ir šalpos pensijos karantino metu tikrai nemažės.
„Tiek mane asmeniškai, tiek ministeriją vis pasiekia sunerimusių piliečių nuogąstavimai dėl neva mažėsiančių pensijų ir vaiko pinigų. Patikinu, kad tokioms kalboms visiškai nėra pagrindo. Priešingai – skiriame paramą darbo vietų išlaikymui, raginame savivaldybes aktyviau teikti socialinę paramą, pavyzdžiui, pakeisti tvarkas, kad būtų galima skirti papildomą paramą ekstremalių situacijų atvejais”, – aiškina ministras Linas Kukuraitis.
Papildoma parama savivaldybėje
Savivaldybės turi galimybę šeimoms ar vienišiems asmenims skirti papildomą socialinę paramą įstatyme nenumatytais atvejais. Pavyzdžiui, jos gali skirti vienkartinę, tikslinę, periodinę, sąlyginę ir kitokias pašalpas, kai atsiranda sudėtingos aplinkybės.
Ministerijos nuomone, vienkartinė, tikslinė ir periodinė pašalpos galėtų siekti 257 eurus pirmam asmeniui šeimoje ar vienam gyvenančiam asmeniui, 206 eurus antram asmeniui ir 180 eurų trečiam bei kitam paskesniam šeimos asmeniui – taip parama atitiktų minimalų vartojimo poreikių dydį.
Savivaldybės administracija taip pat gali skirti socialinę pašalpą. Pretenduoti į ją galima tais atvejais, kai vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį neviršija 125 eurų, neskaičiuojant vaiko pinigų ir 15-35 proc. darbo užmokesčio, priklausomai nuo šeimos sudėties.
Būsto šildymo išlaidų kompensaciją savivaldybė skiria, kai išlaidos šildymui viršija 10 proc. skirtumo tarp pajamų ir valstybės remiamų pajamų dydžio, atitinkamai karšto ir šalto vandens kompensacija priklauso, kai išlaidos vandeniui viršija 5 ir 2 proc. pajamų ir valstybės remiamų pajamų dydžio.
Parama darbo vietų išlaikymui
Karantino ir ekstremalios situacijos dėl koronaviruso metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė teisės aktų pataisas, kuriais remiantis prastovas paskelbę darbdaviai turi galimybę gauti subsidijas darbuotojų darbo užmokesčiui. Dėl galutinių subsidijų dydžių Seimas nuspręsti turėtų kovo 31 dieną.
Dirbantys savarankiškai gaus fiksuotas 257 eurų per mėnesį išmokas. Dėl galutinių kriterijų jos gavėjams dar taip pat spręs Seimas. Tiek prastovas paskelbę darbdaviai, tiek savarankiškai dirbantieji nuo balandžio 5 dienos dėl subsidijų ir išmokų galės kreiptis į Užimtumo tarnybą.
Remiantis ministerijos parengtomis įstatymo pataisomis, prailgintas laikas, kurį tėvai gali turėti nedarbingumą ir gauti ligos išmoką, kai prižiūri savo vaikus, kurie dėl karantino negali eiti į mokyklas ar darželius. Taip pat išplėstas sąrašas atvejų, kai galima gauti nedarbingumą, pavyzdžiui, dabar jį gali gauti ir seneliai, prižiūrintys anūkus, vaikai, prižiūrintys iki karantino dienos centrus lankiusius senyvo amžiaus tėvus.
Pensijos ir išmokos
2020 metais kiekvienam vaikui mokami vaiko pinigai padidėjo nuo 50 iki 60 eurų per mėnesį. Papildoma išmoka, mokama neįgaliems, gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikams paaugo nuo 20 iki 40 eurų per mėnesį. Tai reiškia, iš viso išmoka vaikui gali siekti 100 eurų.
Papildomą išmoką gali gauti šeima, kurioje auga 3 ir daugiau vaikų ir šeima, kurios vidutinės šeimos pajamos vienam šeimos nariui neviršija 250 eurų. Skaičiuojant bendras pajamas šeimos nariams, nėra įskaitomi patys vaiko pinigai, papildoma išmoka ir 15-35 proc. darbo užmokesčio.
Senatvės ir netekto darbingumo pensijos 2020 metais augo apie 9 proc.: bendroji senatvės pensijos dalis padidėjo 9,94 proc., individualioji – 8,11 proc.
Vidutinė senatvės pensija 2020 m. pasiekė 377 eurus, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – 399 eurus.
Nuo 2019 metų apie 72 tūkst. Lietuvos senjorų praėjo gauti priemokas prie pensijų. Jos skirtos mažiausių pensijų gavėjams, sukaupusiems minimalų ir ilgesnį pensijų socialinio draudimo stažą. Kitaip tariant, priemokos priklauso žmonėms, kurie įmokas mokėjo mažiausiai 15 metų bent nuo minimalios algos per mėnesį.
Nuo 2020 metų būtinąjį stažą įgijusiam pensininkui bendra visų gaunamų pensijų suma negali būti mažesnė nei 257 eurai per mėnesį.
Šalpos pensijos mokamos našlaičiams, neįgaliems vaikams, nuo vaikystės neįgaliems suaugusiems žmonėms bei kitiems neįgaliesiems ir senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems gyventojams, kurie neįgijo stažo socialinio draudimo pensijai gauti.
Šalpos pensijos priklauso nuo šalpos pensijų bazės, o šis dydis 2020 metais augo iki 140 eurų. Mažiausias šalpos pensijas gaunantiems neįgaliesiems 2020 metais žemiausia išmokos riba nustatyta ties 140 eurų, kai anksčiau mažiausia šalpos neįgalumo pensijos riba buvo 99 eurai.
