Skandinavų kalbų mokėjimas atveria tarptautinės karjeros galimybes

Studijuoti skandinavų kalbas vis dar vilioja puikios galimybės rasti darbą. Pasak Vilniaus universiteto Skandinavistikos centro absolventės Ievos Toleikytės, žmonių, mokančių skandinavų kalbas, paklausa yra didelė. „Mokant vieną iš skandinavų kalbų gana lengva rasti darbą ne bet kur, o dažnai tarptautinėse, aukštos kultūros organizacijose, kuriose atsiveria platesnės tarptautinės karjeros galimybės“, – sako ji.

I. Toleikytei antrina ir „Investuok Lietuvoje“ Investicijų plėtros departamento direktorius Gediminas Koryzna. Jis sako, kad dėl aukštos kvalifikacijos talentų pasiūlos ir artimos verslo kultūros į Lietuvą pavyksta pritraukti vis daugiau Skandinavijos kapitalo įmonių, todėl šias kalbas mokančių specialistų poreikis šalyje yra tikrai nemažas.

Konkurencingi tiek specialistai, tiek jų algos

„Atsižvelgiant į dabar Lietuvoje įsikūrusių Skandinavijos šalių įmonių vykdomus projektus, per ateinančius 3–5 metus joms gali reikėti iki 1000 specialistų, kalbančių skandinavų kalbomis, daugiausia švedų. Be to, darbo rinkoje matoma tendencija, kad šias kalbas mokantys darbuotojai gali tikėtis specialių atlyginimo priedų“, – tvirtina G. Koryzna.

Pasak Skandinavistikos centro alumnės I. Toleikytės, iš tiesų, kai kurie stojantieji į skandinavistikos studijas tikisi gauti gerą darbą ir atlyginimą, nes mano, kad Lietuvoje yra daug investicijų, atkeliavusių iš Skandinavijos šalių.

Kaip rodo Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro 2019 m. paskelbti universitetų absolventų vidutinių pajamų pagal baigtas studijų kryptis tyrimo rezultatai, šių specialistų atlyginimai yra tokie pat konkurencingi kaip ir patys specialistai. Vokiečių ir skandinavų kalbų mokovų pajamos yra didžiausios iš visų humanitarinius mokslus baigusių absolventų.

Tačiau, pasak buvusios Skandinavistikos centro studentės, abiturientus mokytis danų, norvegų, švedų, suomių kalbų traukia ne tik finansiniai motyvai. Yra stojančiųjų, kurie domisi tų šalių literatūra, kultūra, nori dirbti diplomatijos srityje, kurti santykius tarp Lietuvos ir Skandinavijos valstybių. Kai kurie būna savarankiškai domėjęsi ta kalba, pradėję jos mokytis.

Darbą susirasti lengva

Galimybę įsidarbinti moksleiviai įvardija kaip vieną svarbiausių motyvų renkantis studijas. Skandinavistikos specialistė patikina – baigusieji šių kalbų studijas darbo tikrai nepritrūks. Ji pati kasmet sulaukia daug darbo pasiūlymų, kurių turi atsisakyti dėl per didelio užimtumo.

„Dažnai baigusieji studijas užsiima kalbų mokymu, nes šio amato paklausa nemažėja. Dirbti galima įvairiose tarptautinėse ar skandinavų kapitalo kompanijose Lietuvoje, versti iš vienos kalbos į kitą“, – teigia buvusi Skandinavistikos centro studentė I. Toleikytė.

Vilniaus universitete pastaraisiais metais skandinavistikos studijos patenka į populiariausių studijų dešimtuką kartu su psichologija, teise, odontologija, kūrybos komunikacija, kriminologija ir kt.

VU informacija