Aplinkosaugininkams ir pakuočių gamintojams bei importuotojams siekiant taikiai išspręsti dėl bankrutavusios atliekų tvarkytojos „Metrail“ kilusias problemas, Vyriausybė keliskart sumažino metalinių pakuočių tvarkymo įkainius.
Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimui, kuriuo mokesčio tarifas sumažintas nuo 753 eurų iki 186 eurų už toną.
„Siūlome suvienodinti metalinių pakuočių tvarkymo mokestį, priskiriant jį prie kitų atliekų tipų. Šiandien galiojantis tarifas yra 17 kartų didesnis už rinkoje taikomą metalinių pakuočių tvarkymo tarifą ir keturiskart didesnis nei kitų tipų pakuočių. Be abejo, mokestis turi būti didesnis nei rinkos kaina, nes taip skatiname pakuotes susitvarkyti“, – trečiadienį Vyriausybės posėdyje kalbėjo aplinkos ministras Kęstutis Navickas.
Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis posėdyje pažymėjo, kad turi būti atsižvelgta į Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) siūlymą, kad naujas tarifas būtų taikomas nuo 2019 m., kad pakeitimai negaliotų atgal ir nebūtų taikomas „Metrail“ atvejo paliestoms įmonėms.
Sumažinti šiuos tarifus Vyriausybė įsipareigojo aplinkosaugininkams sudarant taiką su gamintojus ir importuotojus vienijančiomis viešosiomis įstaigomis „Žaliasis taškas“ ir „Pakuočių tvarkymo organizacija“.
Savo ruožtu verslas įsipareigojo per penkerius metus sutvarkyti dėl „Metrail“ kaltės nesutvarkytas 15 tūkst. metalinių ir plastiko pakuočių atliekų. Šiam įsipareigojimui užtikrinti verslas ketina suformuoti beveik 2,8 mln. eurų fondą.
Aplinkosaugininkai nustatė, kad „Metrail“ 2015–2017 metais netinkamai sutvarkė 14,5 tūkst. tonų metalinių ir 500 tonų plastiko pakuočių. Už šį kiekį neteisėtai išrašyti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai buvo išduoti 1,8 tūkst. įmonių. Įsigiję šiuos dokumentus iš „Metrail“, gamintojai ir importuotojai buvo atleisti nuo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis.
Ikiteisminį tyrimą dėl „Metrail“ atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) ir Vilniaus apygardos prokuratūra.
BNS
