Šiandien sukanka 630 metų, kai Vilnius gavo Magdeburgo savivaldos teisę ir pradėjo skaičiuoti savo, kaip tikro miesto, istoriją. Magdeburgo teisę, kuri leido vilniečiams autonomiškai tvarkytis miesto reikalus, pirmasis suteikė Lietuvos Didysis Kunigaikštis Jogaila 1387 m. kovo 22 dieną. Vilniaus meras Remigijus Šimašius pakvietė Vilniaus istorijos mokytojus ir mokyklų vadovus prisiminti šią svarbią datą istorijos pamokose.
„Magdeburgo teisės suteikimas pradėjo Vilniaus, kaip tikro miesto, istoriją, kuri ir atvedė mus čia, kur dabar esame – į modernią Lietuvos sostinę, kurioje gyvena laimingi ir laisvi žmonės. Sveikinu visus vilniečius, gyvenančius vienoje gražiausių Europos sostinių ir kviečiu nepamiršti istorinių įvykių, parodančių, kas mes esame ir kaip tokiais tapome“, – sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Nors pirmojo istorinio dokumento, patvirtinančio Vilniaus pripažinimą ir priklausymą tai pačiai europos bendrijai, neišliko, jo turinys, žinomas iš vėlesnių nuorašų. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje yra saugomos vėlesnės privilegijos – net 8 istoriniai dokumentai, parašyti ne ant popieriaus, o pergamento. Dalis privilegijų yra išlikusios su didžiųjų kunigaikščių antspaudais.
Visų dokumentų tekstai savo turiniu yra labai panašūs – dažniausiai atkartojantys didžiąją dalį prieš tai buvusio, papildant naujomis privilegijomis. Taip buvo siekiama iš kartos į kartą išsaugoti senąsias miestiečių teises.
Pati ankstyviausia privilegija, saugoma bibliotekos Rankraščių skyriuje yra datuojama 1432 metais – tai Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Žygimanto Kęstutaičio privilegija, kuria Vilniaus miestui naujai suteikiama Magdeburgo teisė. Dokumentas užrašytas ant pergamento senąja rusėnų kalba.
Dokumente rašoma, kad privilegija suteikiama miestui ir miestiečiams – katalikams ir rusėnams, norint parodyti palankumą už ištikimybę ir sudaryti geresnes gyvenimo sąlygas. Atsisakoma visų kitų – lenkų, lietuvių ir rusų – krašto teisių ir įstatymų, naikinama vaivados bei kitų aukštųjų didžiojo kunigaikščio pareigūnų valdžia, vyriausiuoju miesto viršininku ir teisėju pripažįstamas vaitas, kuris gali teisti miestiečius už įvairius nusikaltimus.
Įdomu tai, kad miestui suteikiama teisė laikyti viešas svarstykles vaškui bei kitoms prekėms, atidaryti vilnos pakirpyklą, taip pat miestas gali ne tik toliau turėti senąsias audeklų krautuves, bet dar ir pasistatyti 4 naujas. Suteikiama teisė laikyti midaus ir alaus parduotuves bei sandėlius. Visų įstaigų pelnas turįs eiti miestui, o miestas už tai kasmet pagal seną tvarką nuo krautuvių moka valdovui arbo jo vietininkui mokestį.
Magdeburgo teisė, kartais vadinama tiesiog vokiečių teise, savo vardą gavo nuo saksų miesto Magdeburgo.
Nuotraukos – S. Žiūros
Vilniaus savivaldybės komunikacija