Audris Narbutas
Likus mažiau nei mėnesiui iki spalio 9- ąją vyksiančių Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų net ir mažiau politika besidominčių žmonių žvilgsniai ima krypti į artėjančius rinkimus. Jau seniai išmokome, kad politikams spragtelėjus pirštais žemė neprasivers, Baltijos jūra irgi neišseks ir gal netgi nenusikratys vienos labiausiai užterštų jūrų vardo, tačiau tai nereiškia, kad turime ar galime ignoruoti Seimo rinkimus, nes, Edmund Burke žodžiais tariant, blogis laimi tada, kai geri žmonės nedaro nieko. Tad prasminga ateiti į rinkimus ir išreikšti savo pilietinę poziciją, be to, šiuose rinkimuose verta dalyvauti dėl jų išskirtinumo. Rinkimai išsiskiria ne tik tuo, kad, išskyrus konservatorius ir socialdemokratus, didžiųjų partijų pirmininkai neves savo partijų į rinkimus (pavyzdžiui, Valentinas Mazuronis, priešingai nei Gabrielius Landsbergis, pasirinko šiltą Europos parlamentaro kėdę), bet ir todėl, kad parlamentas, kuris valdys po Seimo rinkimų, turės galimybę arba sėkmingai panaudoti paskutinį ES didesnio finansavimo laikotarpį mūsų šalies gerovei užtikrinti, arba pramiegos išskirtinę progą. Tad pradėkime mūsų kelionę nuo Šalčininkų – Vilniaus vienmandatės rinkiminės apygardos.
Atvyksta konservatorių politinis sunkiasvoris
Konservatoriai šiems Seimo rinkimams Šalčininkų – Vilniaus vienmandatės apygardos rinkėjams atsiuntė politikos sunkiasvorį, ilgalaikį partijos pirmininką bei 3 numerį TS-LKD daugiamandatės sąraše turintį Andrių Kubilių, gimusį 1956 m. Andrius Kubilius buvo visų parlamentų nuo 1992 m. sudėtyse, 1999–2000 m. ir 2008–2
012 m. – Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas, dvylika metų buvo konservatorių partijos pirmininkas (iki Gabrieliaus Landsbergio atėjimo). Andriui Kubiliui yra tekę susidurti su dviem ekonominėmis krizėmis: 1998 m. Rusijos ekonomine krize bei 2008 m. prasidėjusia Didžiąja recesija ir jas įveikti. Vis dėlto jos metu priimti sunkūs sprendimai, pavyzdžiui, pensijų mažinimas, nors ir buvo reikalingi krizės akivaizdoje, tačiau nuvylė dalį rinkėjų. Kita šio politiko potenciali silpnybė yra ta, kad jis ilgą laiką kandidatuodavo Antakalnio vienmandatėje apygardoje, tad gali būti atstumtas rinkėjų kaip prašalietis, be to, nemoka lenkų kalbos, tačiau geba puikiai reikšti mintis angliškai. Rinkėjams nederėtų pamiršti ir to, kad Konstitucija politikus įpareigoja atstovauti tautai, o ne kuriai nors vienai jos daliai ar regionui.
Tvarka ir teisingumas siunčia politikos naujoką
Paksistai nusprendė, kad Šalčininkų – Vilniaus vienmandatės apygardos gyventojų interesams galėtų atstovauti politikos naujokas Renat Bralkovskij, gimęs 1983 m. Iki šių rinkimų kandidatas yra dalyvavęs tik 2015 m. savivaldybių rinkimuose. 2006 m. kandidatas įstojo į Vilniaus kolegiją ir įgijo prekybos vadybininko specialybės bakalauro laipsnį. Kandidatas moka rusų bei anglų kalbas, o šiuo metu dirba „UAB RGB grupė“ direktoriumi. Vienas iš Renat pranašumų yra lenkiška kilmė, tačiau toks sąraše jis nėra vienintelis, be to, 78 numeris partijos sąraše aiškiai byloja, kad politiko įtaka partijoje dar tik auga. Visgi ši savybė gali vilioti dalį rinkėjų, norinčių regėti naujus veidus.
LLRA siunčia į rinkimus vienmadatės apygardos galiūną
Lietuvoje neretai nutinka taip, kad nacionalinėje politikoje didelės reikšmės ir prestižo nesusikrovęs politikas yra tikras savo vienmandatės apygardos galiūnas. Toks kandidatas yra 1956 m. gimęs Leonard Talmont, kuris 2012 m. Seimo rinkimuose sutriuškino visus varžovus ir surinkęs 61, 21 proc. balsų laimėjo pirmame ture. Antroje vietoje anuomet liko Vilija Filipovičienė su 12, 41 proc. balsų. Politiko biografijoje tokios pergalės kaip 1990 m. išrinkimas į kolūkio „Lenino priesakai“ pirmininko postą, dalyvavimas Šalčininkų rajono savivaldybės veikloje nuo 1995 m. iki 2003 m. Kandidatas 2003 m. ir 2007 m. kadencijų metu užėmė Šalčininkų rajono savivaldybės mero postą, o nuo 2009 m. yra Seimo narys. Taigi kandidatas turi tiek politinę patirtį, tiek ir stiprias pozicijas vienmadatėje apygardoje. Vis dėlto abejotina, ar paskui šį politiką seks tie rinkėjai, kurie nori permainų Vilniaus regione, o jų tikrai reikia, nes didžiulį potencialą turintis regionas šiandien susiduria su situacija, kai socialinės pašalpos gavėjų skaičius yra 8, 5 proc. palyginus su Lietuvos vidurkiu 4, 2 proc., darbo užmokestis neatskaičius mokesčių žemesnis nei 200 eurų ir tesiekia 492, 4 euro, kai Lietuvos vidurkis yra 699 eurai. Tokios didžiulės socialinės atskirties pasekmės vieną dieną turėtų prasiveržti, tad kyla klausimas – kada. Vargiai tikėtina, kad per šiuos rinkimus, bet galime sulaukti ir malonaus siurprizo.
LRLS atsigręžia į jaunimą
LRLS nusprendė pasinaudoti tuo, kad rinkėjai vis dažniau išreiškia norą pamatyti jaunus žmones politikoje ir iškėlė jauniausią kandidatę – 1990 m. kovo 8 d.
gimusią Editą Mackevič. Lenkų kilmės politikė moka anglų, rusų, lenkų, ukrainiečių kalbas, be to, yra baigusi Vilniaus edukologijos universitetą ir įgijo taikomosios istorijos specialistės kvalifikaciją. Politikė yra aktyvi visuomenininkė ir įsteigė bei vadovauja „Europroject“, yra parengusi ir įvykdžiusi per 45 jaunimo projektus Lietuvoje ir užsienyje. Tokia patirtis neabejotinai būtų vertinga ir formuojant jaunimo politiką. Aiškaus požiūrio į jaunimo politiką šiandien stokoja Lietuvos Respublikos Seimas. Vis dėlto politikos naujokei teks susidurti su gerokai labiau patyrusiais varžovais, o rinkėjų simpatijos gali pakrypti patirties ir žinių link.
Darbo partijai rinkimuose atstovaus lietuvė
Darbiečiai kandidate iškėlė 1984 m. gimusią Aliciją Ščerbaitę. Kandidatė yra baigusi Mykolo Riomerio universitetą teisės ir valdymo magistro laipsniu. Studijuodama Alicija dirbo Vilniaus apygardos administraciniame teisme, o baigusi studijas įsidarbino antstolių kontoroje teisininke. Nuo 2012 m. dirbo Seimo nario padėjėja, 2015 m. įsidarbino Lietuvos darbo biržoje bei buvo išrinkta į Šalčininkų rajono savivaldybės tarybą. Pirmojo tarybos posėdžio metu buvo paskirta Kontrolės komiteto pirmininke. Ji – opozicinės frakcijos „Jungtinė frakcija“ Šalčininkų rajono savivaldybės taryboje seniūnė. Ši kandidatė pagal savo amžių yra sukaupusi nemažą politinę patirtį, o teisės išmanymas irgi praverstų dirbant Seime.
LVŽS siūlo labiausiai išsilavinusią kandidatę
Nors spręsti apie žmogaus išsilavinimą tik iš universiteto baigimo diplomo dažnai yra sudėtinga, tačiau valstiečių ir žaliųjų kandidatės Agnės Širinskienės humanitarinių mokslų daktaro laipsnis neleičia abejoti kandidatės išsilavinimu. Agnė gimė 1975 m. , o 1998 m. politikei Vytauto Didžiojo universitete suteiktas
katalikų teologijos bakalauro kvalifikacinis laipsnis bei gretutinė anglų kalbos ir literatūros specialybė, 2000 m. ten pat suteiktas pastoracinės teologijos magistro (licenciato) laipsnis, o 2005 m. įgijo daktaro laipsnį bei po metų išvyko stažuotis į prestižinį Džordžtauno universitetą Vašigtone JAV. Visgi net ir turėdama daktaro laipsnį politikė nenustojo tobulėti ir 2007 m. Mykolo Riomerio universitete įgijo teisės bakalauro laipsnį, o dar po dvejų metų ir magistro (Europos Sąjungos teisės specializacija). Politikė yra aktyvi visuomenininkė, pavyzdžiui, dalyvauja Lietuvos teisininkų sąjungos „Nuomonės“ veikloje bei aktyviai kovoja už gyvybės kultūrą Lietuvoje. Manome, kad šios nuoširdžios nuostatos gali būti patrauklios krašte, kuriame krikščioniškas mąstymas yra giliai įleidęs šaknis. Dera pripažinti, kad politikės darbus gyvybės kultūros srityje, pavyzdžiui, gyvybės apsaugoje nuo pat prasidėjimo vertiname palankiai. Agnė taip pat yraLietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto neetatinė ekspertė, tad ganėtinai gerai išmano Seimo darbo virtuvę. Svarbu pabrėžti, kad Agnė moka anglų, rusų, prancūzų kalbas, turi italų, lotynų ir antikinės graikų kalbų pagrindus. Šiuo aspektu valstiečių kandidatė atrodo gerokai geriau nei dalis mūsų vyriausybės pareigūnų, be to, kandidatei rinkimuose gali padėti ir bendras partijos populiarumas. Vis dėlto jai teks susirungti su apygardoje gerokai labiau žinomais kandidatais bei ieškoti kelių kaip patraukti į savo pusę lenkų kilmės rinkėjus, kurie tradiciškai yra labiau linkę remti lenkų kilmės politikus.
LSDP siunčia VU TSPMI absolventą
LSDP irgi nusprendė ieškoti kandidato, kuris derintų kvalifikaciją ir jaunystę, bei iškėlė 1983 m. gimusį Lietuvos rusą Sergejų Tichomirovą. Sergejus ne tik yra baigęs Vilniaus universitete istorijos bakalauro studijas, bet ir 2010 m. įgijo Tarptautinių santykių ir diplomatijos mokslų magistrą. Šiuo metu jis dirba Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijoje ministro patarėju. Taip pat Sergejus yra Tautinių bendrijų forumo vadovas bei Lietuvos Šaulių sąjungos narys. Prie šios patirties pridėjus faktą, kad LSDP pagal rinkimines apklausas turi 17, 2 proc. gyventojų palaikymą, susidaro įdomi situacija. Galbūt patirties, išsilavinimo ir jaunystės derinys patrauks rinkėjus, tačiau nereikia pamiršti, kad, priešingai nei Andrius Kubilius ar Leonard Talmont, Sergejus nėra taip gerai žinomas apygardos rinkėjams, tad jis turi dėti itin daug pastangų rinkiminėje kampanijoje, kad būtų išgirstas.
Antikorupcinė N. Puteikio ir N. Krivicko koalicija
Šis naujas politinis darinys yra tam tikras centrizmo idėjų tęsinys Lietuvoje. Ypač Lietuvos centro partijos sparnas, kurio istorija neatsietina nuo Romualdo Ozolo. Ši politinė jėga paskutinių apklausų duomenimis, turinti 3,3 proc. gyventojų palaikymą, iškėlė 1963 m. gimusį baltarusių kilmės advokatą Nikolajų Voinovą. Kandidatas turi gana nemažą valstybės tarnybos patirtį, pavyzdžiui, nuo 1994–2000 m. – jis dirbo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vidaus tarnybos 2-ojo pulko Mokymo centro vado pavaduotoju tarnybos reikalams, o nuo 2008 iki 2012 m. ėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininko pareigas. Prieš ketverius metus kandidatas įsteigė advokato kontorą.
Reziumė
Taigi, apžvelgę Šalčininkų – Vilniaus vienmandatę apygardą, galime teigti, kad didžiųjų politinių partijų dėmesys krypsta į šį regioną ir jos nevengia siųsti netgi premjerinio lygmens politikų. Tai gera žinia rinkėjams, nes bus galimybė rinktis tarp stiprių kandidatų, įrodžiusių, kad gali valdyti šalį. Smagu, kad tokių esama ir tarp jaunimo.