Audris Narbutas
Šiandien žengtas pirmasis žingsnis tam, kad būtų sumažintas Seimo narių skaičius nuo 141 iki 101 parlamentaro. Nors visuomenė itin dažnai pasisako už Seimo dydžio mažinimą, tačiau realybėje toks sprendimas atneštų ir nemažą žalą, pavyzdžiui, augtų korupcijos įtaka, nes parsidavęs vienas Seimo narys yra svarbesnis mažesniame parlamente nei didesniame, o įtarimų korupcija Lietuvos politikams tikrai nestinga pradedant Eligijaus Masiulio istorija ir baigiant Darbo partijos nuotykiais. Šiai temai neabejotinai skirsime papildomą dėmesį, o dabar trumpai apžvelkime patį balsavimą.
Tikslas sumažinti Seimą iki 111
Projektą, kurio tikslas sumažinti Seimo narių skaičių iki 111 parėmė 66 parlamentarai, susilaikė 15, o prieš balsavo 4. Tarp susilaikiusių daugiausia konservatorių 6 bei socialdemokratų 6. Visgi nemažai šių partijų atstovų matyti ir tarp palaikiusių projektą, tad panašu, kad frakcijų viduje bendro sutarimo nerasta. Pavyzdžiui, projektui pritaręs konservatorius Jurgis Razma teigia: „Šiandien Seime buvo pateikta Konstitucijos pataisa, nustatanti, kad Seimo narių skaičius būtų sumažintas nuo 141 iki 111. Balsavau už šį projektą, kurį, manau, remia didelė dalis piliečių. Pridedu balsavimo išklotinę.” Daugelis kitų balsavime dalyvavusių kandidatų neskubėjo pareikšti nuomonės socialiniuose tinkluose dėl priimto vienokio ar kitokio sprendimo.
Sprendimas nėra galutinis
Vienas svarbiausių šio balsavimo niuansų yra tai, kad mes susiduriame su konstitucinės nuostatos keitimu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos V skirsnio 55 straipsnyje rašoma: „Seimą sudaro Tautos atstovai – 141 Seimo narys, kurie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu.” Taigi pakeisti šią konstitucinę nuostatą nėra taip paprasta, nes Konstitucijos XIV skirsnio 148 straipsnyje pažymima: „Konstitucijos pataisos dėl kitų Konstitucijos skirsnių turi būti svarstomos ir dėl jų balsuojama Seime du kartus. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka. Įstatymo projektas dėl Konstitucijos keitimo laikomas Seimo priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu už tai balsavo ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių.” Būtent toks pirmasis balsavimas šiandien ir įvyko, tad galutinį sprendimą priims tik naujos kadencijos Seimas. Būtent dėl šio niuanso šiandienos balsavimą galime matyti ir politinės reklamos bei pataikavimo rinkėjams kontekste.
Išvados
Sunku pasakyti kiek parlamentarų nuoširdžiai pritaria idėjai, o kiek jų tiesiog nusprendė užsidėti papildomą pliusą rinkėjų akyse ir tikėtina balsavimų biuleteniuose, tačiau panašu, kad kitos kadencijos Seimo paliekamas sudėtingas ir nemalonus sprendimas. Viena vertus, visuomenė tikrai nori mažesnio Seimo, kitą vertus, šį sprendimą seka daugybė niuansų susijusių su šalies gerove, o ir valstybės lėšų sutaupymas bent jau trumpuoju laikotarpiu būtų miglotas, nes mažesnis Seimas greičiausiai paskatintų apygardų perbraižymo klausimą, kuris tikrai kainuotų biudžetui.