Remiantis 2021-aisiais patvirtintu bendruoju Vilniaus miesto planu, šiaurinėje sostinės dalyje turėtų iškilti daugumai vilniečių iki šiol mažai žinomas rajonas, talpinsiantis iki 20 tūkst. gyventojų – Gulbinai. Savivaldybės plane taip pat numatyta, kad ši erdvė taps vienu iš šešių periferinių miesto centrų. Ekspertai gyvenvietę jau dabar lygina su Pilaite ir Rieše, atskleidė daugiau detalių apie tai, kaip ji galėtų atrodyti.
„Numatyta, jog Didieji ir Mažieji Gulbinai taps pilnaverčiu rajonu, iš vienos pusės ribojamu Molėtų plento, iš kitų – Riešės upės, Gulbino, Balsio, Also ir Sauso ežerų, esančių Verkių regioniniame parke. Pagal atstumą iki miesto centro bei kelionės trukmę, būsimą teritoriją tiksliausia būtų lyginti su Pilaite: daugiabučių namų kvartalai, tikėtina, bus vidutinės klasės, tuo tarpu vienbučių namų kvartalai jau šiandien plėtojami kaip Santariškių tęsinys – šiek tiek prabangesnės klasės.
Turbūt didžiausiu rajono išskirtinumu taps jo žalumas: aplinkiniai ežerai, upė, regioninio parko miškai šią teritoriją daro labai patrauklia ieškantiems gyvenimo gamtos apsuptyje, šiuo aspektu ji perspektyvesnė ir už kaimyninę Riešę“, – teigia Lietuvos nekilnojamojo turto plėtotojų asociacijos (LNTPA) valdybos pirmininkas Vytas Zabilius.
Eksperto teigimu, suplanuota, jog būsimas rajonas užims 525 ha teritoriją, iš kurių urbanizuota turėtų būti daugiau nei pusė – apie 320 ha, likusi Gulbinų teritorija išliks rekreacinė zona.
Pasiūlą papildys iki 7 tūkst. butų
Pasak LNTPA valdybos pirmininko, Gulbinuose sparčiai kuriasi gyvenvietės, tačiau dauguma jų – tik vienbučių namų, taip yra dėl jau beveik du dešimtmečius besitęsiančių diskusijų dėl miesto vandentiekio ir buitinių nuotekų infrastruktūros įrengimo.
„Šiuo metu situacija jau yra pasiekusi finišo tiesiąją: daugiabučių kvartalų plėtrai trūksta tik miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų dėl kurių vyksta aktyvi diskusija tarp NT plėtotojų bendruomenės ir miesto savivaldybės“, – teigia V. Zabilius.
Daugiabučių namų plėtra rajone, pasak jo, užtikrins ir naują infrastruktūrą: naujas asfaltuotas gatves, apšvietimo sprendimus, dviračių takus, viešojo transporto stoteles, kurių šiandien teritorijoje trūksta.
Eksperto skaičiavimu, Gulbinai sostinės gyventojams bei naujakuriams galėtų pasiūlyti iki 7 tūkst. naujos statybos būstų, tai – 40 proc. daugiau, nei visa šiuo metu sostinėje egzistuojanti pasiūla (5300 būstų, iš kurių vidutinė klasė sudaro 33 proc.).
„Čia atsirasianti didesnė pasiūla turės tiesioginę įtaką būsto visame mieste kainai: ji leis reikšmingai sumažinti įtampą tarp dėl nuolatinio Vilniaus gyventojų skaičiaus augimo išliekančios aukštos paklausos ir jau ne pirmus metus jaučiamo naujos statybos būsto trūkumo“, – sako LNTPA valdybos pirmininkas.
Remiantis bendruoju miesto planu, maždaug du trečdalius urbanizuotos Gulbinų teritorijos turėtų sudaryti vienbučiai, trečdalį – daugiabučiai namai.
Taps periferiniu miesto centru
Gulbinai, šiaurinėje pusėje besibaigiantys Vilniaus miesto riba, pagal bendrąjį miesto planą turėtų tapti vienu iš periferinių miesto centru. Šia iniciatyva Vilniaus miesto savivaldybė siekia nuosekliau planuoti miesto gyvenimą bei srautus, užtikrinti pilnavertes paslaugas ir gyvus rajonus ne tik centrinėje miesto dalyje, bet ir nuo jos nutolusiose teritorijose.
Periferinio centro statusas reiškia pilnavertę infrastruktūrą rajono bei aplinkinių vietovių gyventojams: nuo švietimo ir kasdienių paslaugų iki komercinių erdvių.
Gulbinų teritorijoje jau dabar plėtojama ne tik gyvenamoji, bet ir komercinė infrastruktūra: šiemet čia baigtas statyti antrasis didžiausio Europoje biotechnologijų miestelio „Bio City“ etapas – pirmasis Baltijos šalyse genų terapijos centras „Celltechna“, veikia aukštųjų technologijų lyderiai „Brolis Semiconductors” ir kitos bendrovės. Čia taip pat aktyviai kuriamos prekybos erdvės: neseniai duris atvėrė prekybos centras „Una“, „LIDL“ parduotuvė, statoma „JYSK“.
