Šiemet Vilniaus miesto savivaldybės organizuojamas aplinkosauginio švietimo projektų konkursas sulaukė ypatingo susidomėjimo – gautos net 74 paraiškos, o bendras jose įvardintas lėšų poreikis viršija 335 tūkst. eurų.
Pasak konkurso kuratorės, Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos programų ir želdinių priežiūros poskyrio vyresniosios specialistės Eglės Vankevičės, tai rekordinis skaičius per daugiau nei dešimtmetį trunkančią konkurso istoriją.
„Tai rodo, kad aplinkosauga žmonėms rūpi – bendruomenės nori ne tik saugoti gamtą, bet ir geriau ją pažinti. Paraiškose ryškiai matomas visuomenės susirūpinimas žmonių atitolimu nuo gamtos. Vaikai, paaugliai ir net suaugusieji nepažįsta rūšių, nesupranta gamtinių procesų, retai susimąsto, kaip kasdieniai įpročiai veikia sveikatą: sukelia oro ir triukšmo taršą, atsiliepia vandens kokybei, yra mikroplastiko paplitimo mūsų aplinkoje priežastis“, – sako E. Vankevičė.
Aktyviausi – mokyklos ir darželiai
Paraiškas nuo sausio 9 d. iki vasario 23 d. galėjo teikti nevyriausybinės organizacijos, mokyklos, darželiai ir viešosios įstaigos. Mokyklų ir darželių aktyvumas – įspūdingas: 35 paraiškos pateiktos būtent šių įstaigų. Daugiausia projektų skirta temoms „Miestas miške ir miškas mieste“, biologinės įvairovės išsaugojimui bei kovai su invazinėmis rūšimis.
„Vilnių supa daugybė žaliųjų erdvių – iš bet kurios miesto vietos vos per 15 minučių galima pasiekti parką ar mišką. Todėl miško tema miestiečiams itin artima“, – teigia E. Vankevičė.
Darželiai pabrėžia, kad vaikai vis dar praleidžia per mažai laiko gamtoje. Daugelis planuoja edukacijas perkelti į kiemus, pievas ar netoliese esančius miškelius. Taip pat siekiama įsirengti biologinės įvairovės oazes, daržovių lysves ar lauko laboratorijas gamtos ir vandens tyrimams.
Invazinių rūšių grėsmė – akivaizdi
Paraiškose daug dėmesio skiriama invazinėms rūšims. Akcentuojamas visuomenės žinių trūkumas, invazinių augalų auginimas privačiuose sklypuose ir žaliųjų atliekų išmetimas pamiškėse – būtent taip dažnai prasideda jų plitimas. Siūlomos diskusijos, edukacijos gyventojams, bendros naikinimo talkos ir net invazinių šliužų (ispaninių arionų) rinkimo varžybos.
Vilnius – miestas prie upės
Dvylika paraiškų pateikta tema „Miestas prie upės“. Jose siūlomi pažintiniai žygiai pėsčiomis, dviračiais ir baidarėmis, mokinių vandens tyrimų laboratorijos, pakrančių tvarkymo akcijos bei upių svarbos sklaida per meną, pavyzdžiui, šokį.
Paraiškose vienas darželis sėkmės atveju numato sukurti „savo upę“ – įrengti lietaus vandens surinkimo sistemą eksperimentams. Žvėryne veikiantis darželis, jei gautų finansavimą, kurtų STEAM projektą „Bebrų patruliai“, kuriame bebras taptų vaikų vedliu pažįstant upių ekosistemas per tyrimus ir kūrybines veiklas prie Neries.
Gavus finansavimą viena sostinės inžinerijos gimnazija ketina Neryje paleisti laivelius su GPS ir povandeninėmis kameromis, kurios fiksuotų duomenis apie žuvis, augalus ir vandens būklę. Surinkti duomenys būtų analizuojami per chemijos ir biologijos pamokas.
Kūrybiškumo proveržis
Paraiškose netrūksta kūrybiškų idėjų: moksleivių aplinkosaugos olimpiada, interaktyvūs kryžiažodžiai bibliotekose, aplinkosauginių filmų festivaliai, diskusijos prie upės, oro taršos tyrimai stadionuose, interaktyvus žaidimas „Kur išėjo blindė?“ ar bendruomenių eko lyderių kalvė.
Iki kovo pabaigos paraiškas vertins 12 narių komisija, sudaryta iš savivaldybės specialistų, įstaigų atstovų ir išorės ekspertų. Daugiausiai balų surinkę projektai galės gauti iki 5000 eurų finansavimą. Iš viso planuojama paskirstyti 70 tūkst. eurų, o projektai bus įgyvendinti dar šiais metais.
