Rūpestis dėl naujos gatvės Balsiuose ir Ožkiniuose statybos – per ankstyvas

Kilus diskusijų dėl kelio Balsiuose ir Ožkiniuose bei tilto per Nerį statybų, Vilniaus miesto savivaldybės administracija patikslina informaciją, kuri buvo paskelbta savivaldybės nė nepasiteiravus apie miesto planus.

Naujos gatvės per Balsius ir Ožkinius statyba nėra miesto prioritetų sąraše: nėra jos projekto, taigi nėra ir projekto svarstymų. Bet šios gatvės, o kartu ir tilto, statybos poreikis akivaizdus, todėl yra įvardintas Bendrajame plane – prie šios temos reikės sugrįžti įgyvendinus kitus šiuo metu svarbius miesto projektus. Galbūt – po dešimties metų.

Problema akivaizdi – Balsiai su centrine miesto dalimi jungiasi vienintele dviejų juostų Verkių gatve ir, atsitikus čia rimtai avarijai, izoliuota liktų didelė miesto dalis. Greitai „užsikemšančios” Verkių gatvės problemą dauguma gyventojų pajuto ir sprendimo laukia jau seniai. Nors dalį jų susisiekimo problemų išsprendė naujos miesto pastatytos Balsių švietimo įstaigos, nemažėja aktyvus judėjimas dėl kitų kasdienių poreikių.

„Sprendimas platinti esamą Verkių gatvę reikštų didelį poveikį Verkių regioniniam parkui – tektų šalinti dalį medžių, be to, taip nebūtų išspręstas jungčių diversifikavimo poreikis. Tai yra, ir toliau turėtume tą vienintelį susisiekimą su centrine miesto dalimi”, – atkreipė dėmesį vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis.

Bendrajame plane numatyta nauja C kategorijos gatvė, kuri nuvestų į tiltą, būtų projektuojama dviejų juostų. Dėl platesnių, keturių juostų, gatvių įrengimo didelės diskusijos kyla net planuojant jas centrinėje miesto dalyje, o miesto pakraštyje, kaip pažymi ir eismo organizavimo specialistai, ir urbanistai, tokių gatvių poreikio nėra.

Balsių rajonas išsiskiria tuo, kad jis, kaip urbanistinis vienetas, atitolęs nuo miesto centrinės dalies ir įsikūręs vertingos gamtinės aplinkos apsuptyje, tačiau neturi išplėtotos socialinės infrastruktūros, čia beveik nėra paslaugų ir darbo vietų.

„Vadinamųjų pocentrių kūrimas decentralizacijos principu – efektyviausias miestų plėtros į išorę valdymo būdas. Geresnio niekas dar nesugalvojo, – sakė M. Pakalnis. – Pocentris būtų kuriamas tiek žalios juostos, tiek toje vietoje planuoto plataus greitkelio sąskaita. Visa ši teritorija valstybės institucijų ir teismų sprendimais buvo grąžinta buvusiems savininkams. Tad, norint įrengti tą žalią juostą palei gatvę, žemę tektų išpirkti, o, vertinant pagal normatyvus, želdynų aplinkui pakanka. Kadangi greitkelio nebebus, nebereikia buferio funkciją atliekančios želdinių juostos, o toje vietoje numatome galimybę kurtis paslaugoms ir darbo vietoms. Galbūt čia galėtų atsirasti ir keletas daugiabučių.”

Savivaldybė yra gavusi ir pasiūlymą „pastumti” tiltą į pareiškėjams parankesnę vietą. Bet tada, anot M. Pakalnio, tiltas būtų perkeltas link sklypų gyventojų, kurių teisėtus lūkesčius galimai pažeistume: „Jie įsigijo sklypus ir pasistatė namus, o mes į jų aplinką bandytume įtaisyti tiltą. Dabar yra atvirkščiai – žmonės kūrėsi žinodami, kad čia planuojamas tiltas ir dabar bando jį nukelti ant galvų kaimynams”.

Vilniaus miesto savivaldybė