Totoriai Lietuvoje gyvena jau daugiau nei šešis šimtmečius. Pirmuosius totorius pargabeno Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas iš pergalingo žygio į Krymą. Totoriai į Lietuvą atvyko kaip kariai – gynė valstybę, gynė Vilnių ir tapo svarbia visuomenės dalimi. Laikui bėgant jų gyvenimas keitėsi. Iš karių jie tapo bendruomenės kūrėjais – dirbo žemę, vertėsi amatais ir buvo žinomi kaip patikimi vežėjai, pristatantys prekes net į tolimus kraštus. Viena seniausių totorių gyvenviečių Lietuvoje yra Keturiasdešimt Totorių kaimas Vilniaus rajone.
Gegužės 6 d. Rudaminos kultūros centras pakvietė visus norinčius daugiau sužinoti apie totorių istoriją ir kultūrą. Tą dieną įvyko lauko parodos „Totorių kultūrinis paveldas“ atidarymas.
Ši paroda kviečia susipažinti su Keturiasdešimt Totorių kaimu, jo istorija ir žmonėmis, kurie šimtmečius buvo neatsiejama mūsų šalies bendruomenės dalis.
Parodoje pristatomi ne tik istoriniai faktai, bet ir gyvi liudijimai. Vienas pagrindinių parodos akcentų – iškilios asmenybės, tokios kaip kunigaikščiai Rudzevičiai, didikai Sobolevskiai ir Mensaidas Bajraševskis, kurie saugojo ir puoselėjo totorių kultūrą Lietuvoje. Tai buvo žmonės, pasiryžę išsaugoti tradicijas ir bendruomenės vienybę.
Čia taip pat eksponuojami unikalūs artefaktai – senos knygos, religiniai tekstai ir istoriniai paminklai. Jie rodo, kaip totoriams pavyko išsaugoti savo tikėjimą ir papročius gyvenant toli nuo tėvynės. Ypatingą vietą užima mečetės – bendruomenės širdies – istorija. Tai buvo ne tik maldos vieta, bet ir žmonių susitikimų erdvė, kurioje vykdavo svarbiausi gyvenimo įvykiai.
Paroda primena vieną svarbų dalyką – Lietuvos istorija visada buvo daugiakultūrė. Skirtingos tautos čia gyveno kartu, kūrė, puoselėjo ir perdavė savo tradicijas iš kartos į kartą.
Į parodos atidarymą Rudaminoje taip pat atvyko Lietuvos totorių atstovės Zita Milkamanovič ir Elnara Churlu. Jos papasakojo apie save ir savo šeimas, supažindino svečius su totorių kulinariniu paveldu. Svečiai sužinojo daug įdomių faktų apie totorių virtuvę – kokia ji buvo anksčiau ir kokia yra šiandien, kokie patiekalai valgomi per šventes ir kurie turi religinę reikšmę. Tradiciniai totorių patiekalai yra koldūnai, balandėliai, bastruma ir džiovinta žąsiena. Svečiai turėjo galimybę ne tik išgirsti įdomių pasakojimų apie įvairius patiekalus ir jų gaminimo tradicijas, bet ir paragauti tradicinių totorių valgių, tarp jų – chalvos ir šimtalapio.
Svečiai galėjo apžiūrėti parodą, pabendrauti ir pasidalyti įspūdžiais. Tai buvo puiki proga susipažinti su turtinga totorių istorija ir papročiais bei paragauti autentiškų skonių.
