Gruodžio 28-29 d. Vilniaus Menų spaustuvėje įvyks Artūro Areimos teatro spektaklio „Klamo karas“ premjera. Šiuo pastatymu veržli jaunų kūrėjų komanda su režisieriumi A. Areima priešakyje imasi itin skaudžios ir šiandien be galo aktualios smurto mokykloje, mokinių-mokytojų santykių, teisių bei atsakomybių temos.
Pastaruoju metu šalies žiniasklaida mirgėte mirga nuo skambių antraščių, vienaip ar kitaip signalizuojančių apie šalies vidurinio ir aukštojo ugdymo įstaigose vykstantį karą: tarp mokinių ir mokytojų, tarp mokytojų ir tėvų, mokyklų administracijose, galiausiai, pačių mokinių tarpe… Karo mokykloje variacijų, regis, nesuskaitoma įvairovė.
Lyg to būtų negana, metų pabaigos šventėms artėjant naujosios valdžios vienas iš lyderių Ramūnas Karbauskis Seimo Kultūros komitete pasiūlė į aukštąsias ir bendrojo lavinimo mokyklas grąžinti privalomą karinį rengimą.
„Ar nuo tautinio kostiumo, privalomo karinio rengimo ar prievartinio ėjimo į teatrą reikėtų pradėti žadėtąsias švietimo sistemos permainas? Ar mokykloje – neabejotinai vienoje jautriausių kiekvienos visuomenės institucijų – dar nepakankamai sumaišties, baimės ir prievartos? Juk priverstinis jaunimo pilietinio sąmoningumo ugdymas visada būdavo tironiškų režimų savotiška vizitinė kortelė! Ar vis dėlto mes čia, Europos centre, kuriame savotišką Šiaurės Korėjos filialą?“, – klausia būsimojo spektaklio režisierius, daugkartinis „Auksinio scenos kryžiaus“ nominantas bei „Boriso Dauguviečio auskaro“ premijos laureatas Artūras Areima.
Spektaklio „Klamo karas“ kūrėjai stebisi, jog net investuojant nemažas lėšas padėčiai ugdymo įstaigose gerinti, įvairūs tyrimai, o ir pati kasdienybė, rodo vis prastėjančius mokymosi rezultatus: pedagogai susipriešinę tarpusavyje, juos spaudžia moksleivių tėvai ir patys moksleiviai, nebėra jokio pasitikėjimo. Mokytojai nebesugeba mokyti, mokiniai nebesugeba mokytis – regis, nebėra sutarimo, tik kaltinimai ir nuolatinė kova. O šalies teatrų šis fenomenas tarsi nedomina.
Pasak spektaklio autorių, kiekvienas mokytojas yra formalus klasės autoritetas, bet tai nereiškia, kad jis taps ir neformaliu autoritetu. Autoritetu tampama, o ne gimstama. Tam reikalinga brandi asmenybė.
Šie ir daugelis kitų klausimų keliami vokiečių pjesių autoriaus dramoje „Klamo karas“, pagal kurią kuriamas spektaklis turėtų tapti savotišku forumu, kuriame susitinka visuomenė ir meno kūrinys.
Mokytojas Klamas stovi prieš klasę, kuri jį boikotuoja tylėdama. Jų draugas gavo vienu balu mažesnį įvertinimą, ir būtent dėl to nebegalės patekti į universitetą. Mokytojas atsisakė parašyti mokiniui reikalingą balą, nes jis jo nenusipelnė. Jaunuolis nusižudė, jo klasės draugai nuo mokytojo atsitvėrė tylos siena, o mokytojas jiems paskelbė karą.
Ar galima tokioje situacijoje kaltinti mokytoją, kuriam dėl įtampos pačiam kyla suicidinių minčių. Ar įmanomas koks nors racionalus šios situacijos sprendimas? Kas tokiose situacijose kaltas: mokytojas ar mokinys? Ir ar apskritai čia galima kalbėti apie vieno ar kito žmogaus kaltę?
Pagrindinis spektaklio veikėjas vokiečių kalbos mokytojas Klamas – puikiai Lietuvos visuomenei atpažįstamas tipažas: tai „karbauskiško“ tipo tautos budintojas, žmogus, kuris aplink save nemato nieko, tik savo paties atvaizdą, ir jei tas atvaizdas netyčia įgauna kokių nors individualumo ženklų, jis tuoj pat tampa priešu. „Atėjote čia būdami vaikai, išeinate suaugę. Kiekviename iš jūsų slypi mano dalelė, ji gyvena jumyse ir išeina į pasaulį. Patikėkit, tai laimės akimirka. Giliausio pasitenkinimo akimirka, ir būtent todėl mokytojo profesija yra, ko gero, nuostabiausia iš visų.“, – sako Klamas.
Naujuoju spektaklio Artūro Areimos teatras siekia pradėti kūrybinį dialogą apie padėtį šalies ugdymo įstaigose, apie mokinių ir mokytojų pareigas, atsakomybes bei laisvių ribas, apie vienoje jautriausių visuomenės institucijų – mokykloje – klestinčią prievartą ir pagarbą bet kurio, net ir jauno, žmogaus orumui.
Artūro Areimos teatro spektaklio „Klamo karas“ premjera įvyks gruodžio 28 ir 29 d. 19 val. Menų spaustuvėje (Šiltadaržio g. 6, Vilnius).
Nuotr.L.Vansevičienės
http://www.ltlife.lt/
