Iki gruodžio pradžios Rasų kapinėse bus tvarkomi medžiai – genimi, sutvirtinamos jų lajos. Pavojų keliantys medžiai – keturi seni klevai ir vienas ąžuolas bei dvi tujos – bus šalinami.
„Svarstome visus variantus, kaip išsaugoti brandžius medžius. Deja, šį kartą jie tikrai kelia grėsmę. Didesnės vėtros metu gali virsti ir nugriauti paminklus, ar kelti pavojų čia besilankantiems žmonėms“, – teigia Vytautas Račkauskas, Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos ir želdinių tvarkymo poskyrio vedėjas.
Kultūros vertybių registre įrašytose, istorinėse Rasų kapinėse yra nemažai šimtamečių klevų, ąžuolų, truputį jaunesnių tuopų. Medžius apžiūrėję arboristai teigia, kad prieš penkmetį atlikti genėjimai suformavo itin aukštas šių medžių lajas, todėl atūžus vėtroms jie lengviau išvirsta. Taip atsitiko šį rudenį – nuvirtęs medis apgadino paminklus.
Praradę stabilumą keturi seni klevai, kurių kamienai išpuvę, bus pašalinti. Taip pat bus kertamas puvinio pažeistas ąžuolas. Planuojama kirsti ir dvi išsikerojusias tujas, kurios griauna paminklus.
Išsaugoti likusius senuosius Rasų medžius imamasi priemonių. Iki gruodžio mėnesio Rasų kapinėse bus išgenėti 114 medžiai – lengvinama jų laja, kad medis nelūžtų ir neišvirstų. Kai kurių medžių, ypač dvikamienių, šakos surišamos, kad kamienas neplyštų pusiau. Anot V. Račkausko, šie veiksmai padeda stabilizuoti medžius bei iki minimumo sumažina jų lūžimo bei išvirtimo tikimybę. Tačiau greitų rezultatų nereikėtų tikėtis.
Rasų kapinėse palaidota apie 600 kultūros, meno, mokslo žmonių. Rasose ilsisi 62 Vilniaus ir kitų universitetų profesoriai ir mokslininkai. Tai vienos iš seniausi išlikusių Vilniaus kapinių.
