Nuo 1972 m. birželio 5 d. kasmet minima Pasaulinė aplinkos diena, kai ją paskelbė Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja Stokholme vykusioje tarptautinėje konferencijoje, skirtoje globalinėms aplinkos problemoms spręsti. Konferencijos dalyviai sutarė, kad gamtos ištekliai, įvairios ekosistemos turi būti išsaugotos ateities kartoms.
Lietuvoje taikomos radiacinės saugos priemonės (teisinės, organizacinės ir techninės), skirtos užtikrinti ne tik žmonių, bet ir aplinkos apsaugą nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio.
Be abejo, pirmiausia visos radiacinės saugos priemonės nukreiptos apsaugoti žmones nuo nepagrįstos apšvitos, siekiant išvengti vėžinių susirgimų ir genetinių pakitimų. Tarptautinė radiacinės saugos bendruomenė laikosi tokios nuomonės, kad jeigu saugus žmogus, tai saugi ir aplinka.
Žmonių ir aplinkos radiacinei saugai užtikrinti taikomos priemonės:
- veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais įteisinimas ir tokios veiklos valstybinė radiacinės saugos priežiūra;
- radioaktyviųjų medžiagų išmetimo į aplinką iš šias medžiagas naudojančių įmonių reguliavimas;
- radiologinio aplinkos monitoringo vykdymas, žmonių apšvitos vertinimas ir prognozė;
- rekomendacijų teikimas apšvitos optimizavimui;
- kitos priemonės, skirtos užtikrinti, kad nei vienas gyvas organizmas nepatirs nepagrįstos apšvitos.
Lietuvoje sukurta radiacinės saugos infrastruktūra atitinka tarptautinius standartus ir nacionalinius poreikius. Radiacinės saugos centro specialistai rūpinasi, kad gyvenamoji ir gamtinė aplinka būtų kuo švaresnė ir saugesnė visiems joje gyvenantiems individams, todėl nuolat matuoja ir stebi aplinkos radiacinį foną, atlieka radioaktyviųjų medžiagų kiekio maisto produktuose, geriamajame vandenyje, statybinėse medžiagose, dirvožemyje tyrimus ir pan.
