Mikalojus Konstantinas Čiurlionis į Vilnių atvyko prieš beveik 120 metų. Koks tuo metu buvo miestas? Kur Čiurlionis galėjo eiti? Kokius objektus matė? Ką ragavo? Šiandien „Neakivaizdinis Vilnius“ pristatė naują maršrutą „Paskui M. K. Čiurlionio siluetą“ ir pakvietė sužinoti, o kartu ir pafantazuoti apie tų laikų Vilnių.
„Šiemet minint menininko 150-ąsias gimimo metines ieškojome būdo, kaip susieti Vilniaus pažinimą su M. K. Čiurlionio asmenybe. Nusprendėme ne užfiksuoti tiesiogiai su juo susijusias stoteles, o tarsi pasiūlyti pasižvalgyti po praėjusio šimtmečio miestą jo akimis. Simboliška, kad į Vilnių prieš 120 metų nukeliantis maršrutas yra jau 120-asis mūsų kolekcijoje“, – atkreipia dėmesį projekto „Neakivaizdinis Vilnius“ vadovė, Vilniaus miesto savivaldybės Užsienio ryšių ir turizmo skyriaus vyresnioji patarėja Sonata Griškienė.
Pianistė Gerūta Griniūtė įsitikinusi, kad Vilnius įkvėpė M. K. Čiurlionio muziką, juk čia jis sutiko savo mūzą Sofiją. Nuotr. G. Bartuškos
„Pagal Julijaus kalendorių, ėjo paskutinės 1906 metų dienos. Po 11 valandų trukusios kelionės Vilniaus geležinkelio stotyje išlipo iš Varšuvos atvykęs M. K. Čiurlionis. Dailininkas atvažiavo į pirmąją lietuvių dailės parodą, kuriai atrinktus savo paveikslus išsiuntė jau anksčiau. Galima tik įsivaizduoti, kokiu būdu M. K. Čiurlionis nukako į parodai besirengiančius Vileišių rūmus Antakalnyje. Gal mostelėjęs ranka pasikvietė prie stoties lūkuriuojantį vežiką, o gal įsėdo į tuo metu populiarų arklinį tramvajų“.
Tokia istorija papildyto maršruto sudarytoja Rasa Pangonytė-Račiukaitė Vilnių pirmiausia vadina M. K. Čiurlionio meilės miestu, nes čia jis susipažino su savo būsima žmona Sofija Kymantaite, su ja stebėjo saulėtekį ant Gedimino kalno.
Maršrutas buvo pristatytas buvusioje kavinėje BALTASIS ŠTRALIS, kur M. K. Čiurlionis galimai užsukdavo kavos, kurią labai mėgo. Nuotr. G. Bartuškos
„M. K. Čiurlionis į Vilnių atvyksta užsidegęs puoselėti lietuvybę, kurti Lietuvai. Matome, kad jis daug dirbo, turėjo bendraminčių, bet jam nebuvo lengva čia įsitvirtinti. Visi į maršrutą įtraukti objektai atspindi XX a. pradžios Vilnių – populiarius arba naujus miesto gyvenime reikšmingus objektus bei įvykius. Daugelis jų atsirado būtent tada, kai M. K. Čiurlionis gyveno ar viešėjo Vilniuje, todėl laisvai galėjo atsidurti jo regėjimo lauke arba būti kasdienybės dalimi. Tik keletas jų yra tiesiogiai susiję su M. K. Čiurlioniu. Man įdomiau buvo įsivaizduoti, kokį miestą galėjo matyti M. K. Čiurlionis eidamas į lietuvių choro repeticiją Šv. Mikalojaus gatvėje, į koncertą Geležinkeliečių klube, dabartinėje A. Jakšto gatvėje, kaip tuo metu atrodė Gedimino pilis ar kokia panorama atsiverdavo nuo aukščiausių kalvų, kuriomis jis mėgo vaikščioti,“ – savo viziją pristato R. Pangonytė-Račiukaitė.
Ji paskanino maršrutą ir detalėmis apie menininko mėgtą kavą, barščius ar net kur jis taisė dantis.
Vileišių rūmai Čiurlionio laikais (LLTI BF A284-6813 (1)
M. K. Čiurlionis gyveno senamiestyje, dauguma jo veiklų bei bičiulių irgi telkėsi centrinėje miesto dalyje, todėl čia yra didžioji dalis maršruto objektų, kiti – Antakalnyje, Žvėryne.
Teminis maršrutas „Paksui M. K. Čiurlionio siluetą. Vilnius prieš 120 metų“ savarankiškiems pasivaikščiojimams: https://neakivaizdinisvilnius.lt/studijos/paskui-m-k-ciurlionio-silueta/
Daugiau „Neakivaizdinio Vilniaus“ miestinėti skatinančių skaitinių, susijusių su M. K. Čiurlioniu: https://neakivaizdinisvilnius.lt/straipsniai/ciurlionio-gatve-link-zakreto/“; kalbančios Vilniaus skulptūros – https://neakivaizdinisvilnius.lt/ikvepta-vilniaus/kalbancios-vilniaus-skulpturos/; maršrutas „Antakalnis“ – https://neakivaizdinisvilnius.lt/studijos/antakalnis/
