Pravieniškių mafija stojo prieš teismą: „bachūrai“, kaliniai ir pareigūnai vos išsiteko salėje

Pravieniškių pataisos namuose susikūręs nusikalstamas susivienijimas penktadienio rytą stojo prieš Vilniaus apygardos teismą.

Kaltinimai šioje byloje pateikti 16 asmenų, iš jų pagrindiniais nusikalstamo susivienijimo vadovais įvardijami Aidas Kupčiūnas, Artūras Račkelis ir Andrius Obelienius – visi trys vyrai jau buvo išėję į laisvę, tačiau vėl suimti 2016 m. lapkričio 22 d. ir iki šiol yra laikomi įkalinti.

Didelė dalis teisiamųjų iki šiol atlieka laisvės atėmimo bausmę ir yra suimti, todėl juos į teismą atlydėjo gausus būrys konvojaus pareigūnų. Nors byla pradėta nagrinėti vienoje didžiausių Vilniaus apygardos teismo salių, joje vargiai išsiteko visi kaltinamieji, nukentėjusieji, konvojaus pareigūnai ir advokatų kariauna, nepaisant to, kad vieno iš kaltinamųjų, Gintaro Žagarnausko, dalyvavimas buvo užtikrintas per vaizdo konferenciją iš Pravieniškių pataisos namų. Kaip paaiškėjo, pastarasis kalinys pataisos namuose prieš dvi dienas buvo rastas apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotikų, jo kalba nerišli, todėl nuspręsta jo nepristatyti į teismą. Pradėjus tikslinti G. Žagarnausko asmens duomenis paaiškėjo, kad ir šiuo metu kalinio kalba yra ne itin rišli, tačiau vyras teigė, kad taip yra dėl gydytojo paskirtų „glušinančių“ vaistų.

Kaip būna įprasta tokios didelės apimties bylose, pirmasis posėdis neįvyksta dėl įvairiausių organizacinių nesklandumų – ar kažkas būna nepasisamdęs advokato, ar gynėjas suserga, ar jo klientas kažkur pradingsta.

Taip galėjo nutikti ir šįkart – paaiškėjo, kad į bylos nagrinėjimą neatvyko advokatas Vytautas Sirvydis, nurodęs, kad tuo pačiu metu jau turėjęs paskirtą bylą Kaune, tačiau sutikęs, kad byla būtų nagrinėjama jam nedalyvaujant. taip pat gan žymi dalis nukentėjusiųjų, kuriems nepavyko įteikti šaukimų.

Visgi bylą nagrinėjantys teisėjai nutarė nestabdyti bylos ir pradėti jos nagrinėjimą – anot kolegijos, kadangi nukentėjusieji dar nebus apklausiami, jų teisės nebus pažeidžiamos.

Kaltinimą šioje byloje palaiko prokurorai Redas Savickas ir Zdzislavas Tuliševskis, bylą nagrinėja teisėjai Ernestas Rimšelis, Alenas Piesliakas ir Virginija Pakkalnytė-Tamošiūnaitė.

Dar prieš pradedant įrodymų tyrimą A. Račkelis pateikė du prašymus – vienas iš Pravieniškių mafijos vadeivų atsisakė gynėjo, o kartu pareiškė nušalinimą prokurorams. „Tokioje valstybėje, kur pareigūnai gali klastoti įrodymus, man advokatas nereikalingas. Aš ginsiuosi pats“, – teigė A. Račkelis.

Prokurorai A. Račkelio teiginius apie įrodymų klastojimą vertino kaip gynybinę poziciją, teisėjai nutarė šių prašymų netenkinti.

Teisiamasis jau anksčiau buvo pareiškęs prašymą dėl prokuroro nušalinimo, teismui nagrinėjus kardomųjų priemonių pratęsimo klausimą. Pasak A. Račkelio, tiek R. Savickas, tiek Z. Tuliševskis yra šališki, be to, jau yra palaikę kaltinimą jam anksčiau iškeltoje byloje.

Procesinių prašymų dėl bylos pateikė ir kiti kaltinamieji, advokatai – prašyta bylą grąžinti prokurorui, iškviesti apklausti liudytojus iš pataisos namų.

Kovos dėl valdžios

Įtariama, kad į gaują susibūrę kaliniai pataisos namuose ėmėsi įvedinėti savo tvarką, su konkurentais susidorodavo jėga, galiausiai įvedė savo taisykles, vadinamąsias paniatkes.

Būtent tokiais įstatymais už grotų, kaip įtariama, ir vadovautasi Pravieniškėse – kalinių subkultūrą priėmę ir dar iš sovietinių laikų paveldėtus tarpusavio bendravimo įstatymus propagavę kaliniai iš kitų nuteistųjų reikalavo pinigų, paklusnumo. Pavyzdžiui, žemesnės kastos kaliniai vierchams turėdavo susimokėti už lovą, nudirbti už juos buities darbus. Vierchai spręsdavo ir žemesnės kastos kalinių likimą – ką šie turės daryti, ar bus mušami, ar galės likti savo kastoje, o galbūt bus nuleisti į žemesnę.

Dėl valdžios Pravieniškėse vyko brutalios kovos tarp teisiamųjų ir kitų kriminalinio pasaulio atstovų, nenorėjusių paklusti A. Kupčiūno, A. Račkelio ir A. Obelieniaus valiai. Įtariama, kad būtent tokio santykių aiškinimosi metu įvyko brutalios muštynės, kurių metu buvo itin žiauriai nužudytas Mantvydas Janulis, kartu sunkiai sumušti Mindaugas Murauskas ir Kęstutis Vosylius.

Marijampolės šešėlinio pasaulio atžala M. Janulis, turėjęs Hansiuko pravardę, buvo taip žiauriai sumuštas, kad kurį laiką buvo komos būsenos, o vėliau mirė, taip ir nepabudęs.

Bylos duomenimis, kova dėl valdžios tarp teisiamųjų vyko ir su pagarsėjusiu Kauno kriminalinio pasaulio atstovu Deimantu Bugavičiumi, prieš keletą metų nušautu tame pačiame Kaune. Kol kalėjo pataisos namuose, D. Bugavičius su bendrais tvirtai laikė savo valdžios pozicijas, tačiau, žinomam nusikaltėliui išėjus į laisvę, į teisiamųjų suolą sėdęs nusikalstamas susivienijimas užpildė susidariusį galios vakuumą.

Perėmusi valdžią į savo rankas, vadinamoji Pravieniškių mafija stipriai veikė kalinių gyvenimą – vykdė pataisos namuose prekybą narkotikais, prievartavo turtą iš kitų kalinių, kontroliavo, kur šie turėtų gyventi ir kaip elgtis. Bylos duomenimis, jiems talkino ir buvęs Pravieniškių darbuotojas Evaldas Baronėnas, sėdęs į teisiamųjų suolą – įtariama, kad buvęs pareigūnas galėjo dalintis su nusikalstamo susivienijimo nariais jiems reikalinga informacija, padėti kitais būdais.

Kaltinimai dėl dalyvavimo nusikalstamoje veikloje, be aukščiau minėtų asmenų, yra pateikti Artūrui Zykovui, Rimvydui Purmaliui, Erlandui Palukaičiui, Svajūnui Darbutui, Artūrui Lekavičiui, Ryčiui Gudynui, Tomui Mimonskui, Deividui Vonžodui, Arnui Karmazinui, Algimantui Gibui ir Dariui Razučiui.

Informacija paskelbta Alfa.lt

Jums gali patikti

Atsakyti

Your email address will not be published.