Vilniuje prasidėjo naujo pėsčiųjų ir dviračių tilto, kuris sujungs A. Goštauto ir Upės gatves, statybos darbai. Vilniaus miesto savivaldybė ir tilto statytojai informuoja gyventojus apie laikinus pėsčiųjų ir dviratininkų eismo pakeitimus bei atkreipia dėmesį į dar vieną detalę apie šio tilto išskirtinumą.
„Tokių miestą sklandžiai sujungiančių jungčių vilniečiams reikėjo jau seniai. Nuo 2003 m., kai buvo pastatytas Mindaugo tiltas, Vilniuje neatsirado nė vieno naujo tilto per Nerį. Transporto srautai intensyvėja, gyventojų įpročiai keičiasi – todėl jungtys, skirtos ne tik automobiliams, bet ir pėstiesiems, dviratininkams tampa būtinybe. Naujasis tiltas sujungs vakarinius sostinės rajonus – Žvėryną, Karoliniškes, Viršuliškes, Justiniškes, Pilaitę – su Senamiesčiu“, – teigia Vilniaus meras Valdas Benkunskas.
Neries krantinėje ties A. Goštauto gatve jau aptverta tilto statybų teritorija, pastatyti informaciniai ženklai bei atlikti kiti parengiamieji statybų darbai. Statybų teritorijoje jau dirba tiltą statančios bendrovės „Tilsta“ statybinė technika bei darbuotojai.
„Statybas pradėsime nuo spraustasienės kalimo pirmiausia vienoje, o po to kitoje Neries upės kranto pusėje. Tai yra pirmas darbų etapas. Spraustasienės įkalamos abiejose upės pusėse, kur bus statomos tilto atramos. Tik po to galima pradėti kitus pagrindinius statybos darbus“, – sako Tadas Daškevičius, Vilniaus m. savivaldybės užsakymu darbus atliekančios UAB „Tilsta“ techninis direktorius.
Daškevičius taip pat perduoda gyventojams žinutę dėl laikinų pėsčiųjų ir dviratininkų eismo pakeitimų, kurie tęsis visų statybų metu – tai yra iki 2026 metų pabaigos, kai planuojama užbaigti tilto statybas.
Apie pėsčiųjų ir dviratininkų eismo pakeitimus jau informuoja ties statybų teritorija pastatyti informaciniai ženklai. Pagrindinis tilto statytojų prašymas gyventojams – kol vyksta darbai, nebesileisti į krantinių apačią ir, vadovaujantis ženklais, apeiti arba apvažiuoti dviračiais statybų teritoriją. Šiuo tikslu gyventojų patogumui jau suformuoti laikini apvažiavimo ir pėsčiųjų apėjimo takai abiejose upės pusėse.
„Tai ypač aktualu gyventojams, kurie mėgsta pasivaikščioti ar važiuoti dviračiais Neries krantine ties Upės gatve. Ties Žvėrynu pėsčiųjų ir dviračių eismas ne toks intensyvus“, – pažymi T. Daškevičius.
Svarbu pažymėti, kad visi kiti eismo dalyviai naujojo tilto statybų nepajus – jokių eismo ribojimų, susijusių su autotransportu, statybų metų neplanuojama.
Daugumą Vilniaus tiltų, viadukų ir tunelių (tarp jų – Karaliaus Mindaugo, Geležinio Vilko, Žirmūnų, Valakampių tiltus ir kt.) pastačiusios UAB „Tilsta“ techninis direktorius T. Daškevičius atkreipia dėmesį į dar vieną faktą – tai bus pirmasis Vilniuje modernus medinės konstrukcijos tiltas.
„Tai bus arkinės konstrukcijos tiltas. Visas tilto konstruktyvas – arkos ir perdanga – bus iš medžio. Tik pamatai bus gelžbetoniniai, o medinės konstrukcijos bus sujungtos metalinėmis įdėtinėmis detalėmis. Savo forma statinys bus panašus į Mindaugo tiltą, tad tai bus gražus abu upės krantus sujungiantis akcentas. Nepaisant fakto, jog tilto konstrukcija medinė, jis bus tvirtas ir ilgaamžis. Kadangi tiltas skirtas tik pėstiesiems ir dviratininkams, apkrovos nebus didelės, tad naujuoju tiltu džiaugsimės tikrai ilgai”, – teigia T. Daškevičius.
Bendrovės „Do architects“ bendraįkūrėjas architektas Algimantas Neniškis sako, kad naujojo tilto konstrukcijai medis pasirinktas neatsitiktinai.
„Ši medžiaga natūraliai siejasi su Žvėryno charakteriu ir jo medinės architektūros tradicija. Mediena čia tampa ne tik konstrukcija, bet ir simboliu, jungiančiu gamtą, kultūrą ir šiuolaikinį miestą. Ji leidžia tiltui būti tvirtu, bet kartu lengvu, elegantišku ir artimu žmogui. Medžio paviršiai kuria šilumos ir jaukumo įspūdį, todėl tiltas tampa ne tik patogia jungtimi per upę, bet ir miesto akcentu, vieta būti ir žiūrėti į upę. Palyginti su metalu, mediena natūraliai įsilieja į aplinką ir slopina triukšmą bei vibracijas, todėl juo vaikščioti bus maloniau. Be to, mediena veikia kaip anglies dioksido saugykla, o tai reiškia, kad tiltas ne tik mažina poveikį aplinkai savo gamybos metu, bet ir prisideda prie miesto klimato kaitos švelninimo“, – sako architektas A. Neniškis.
Naujasis pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas ne tik pagerins susisiekimo galimybes, bet ir taps nauja miesto bendruomenės susitikimo vieta. Šis tiltas taps svarbia miesto jungtimi, kurios dėka dar daugiau miestiečių galės judėti po miestą be automobilių – tad tiltas atliks savo vaidmenį ir mažinant autotransporto spūstis.
Tiltas bus apie 112 metrų ilgio ir apie 14 metrų bendrojo pločio, užtikrinant patogų pėsčiųjų ir dviratininkų judėjimą. Didžiausios konstrukcijos – sijų – ilgis sieks 47,1 metro, o jų svoris sieks apie 9 tonas.
Tilto statybų metu bus įrengtos dvi atraminės sienos, bus pastatyti takai, skirti pakilti nuo upės krantinių į viršų. Tilto viduryje įrengti laiptai suteiks papildomą patogią prieigą į tilto viršų tiesiai nuo krantinės.
Tilto prieigose taip pat bus formuojamos naujos laisvalaikio ir bendravimo zonos, kurios taps gyventojų susitikimo vietomis ir praturtins miesto socialinę infrastruktūrą. Projekto metu bus suremontuota ir A. Goštauto g. atkarpa, ties tiltu įrengta nauja pėsčiųjų perėja, atnaujinti apšvietimo ir lietaus nuotekų tinklai.
Šiuo metu naujasis tiltas neoficialiai vadinamas Alberto tiltu, tačiau Vilniaus m. savivaldybė pažymi, kad dėl tilto pavadinimo sprendimas dar nėra priimtas.
Tilto statybų pabaiga planuojama 2026 m. pabaigoje.
