Per pirmąsias šimtą XIX-osios Vyriausybės darbo dienų Žemės ūkio ministerija inicijavo svarbias permainas, kurios ne tik mažins administracinę naštą ūkininkams, gerins jų veiklos sąlygas, bet ir stiprins maisto tiekimo grandinę bei prisidės prie šalies apsirūpinimo maistu.
„Pirmosios 100 mano vadovaujamos Žemės ūkio ministerijos dienų buvo produktyvios: inicijuoti ilgai laukti pokyčiai, pradėti svarbūs darbai. Nuo pirmosios dienos aktyviai dirbame kartu su socialiniais ir ekonominiais partneriais, kad ministerijos sprendimai geriausiai atlieptų kiekvieno ūkininko lūkesčius. Siekiame kurti gyvybingą kaimą, konkurencingą ir tvarų žemės ūkį, kuris neapsiribotų vien gamyba, kurtų aukštesnės pridėtinės vertės produktus. Tai itin svarbu norint apsirūpinti maistu. Su tuo susijęs ir vienas pagrindinių tikslų – dar šiemet pripažinti žemės ūkį strategiškai svarbiu šalies sektoriumi, būtinu nacionaliniam saugumui užtikrinti. Jau parengėme tam būtinus Nacionalinio saugumo pagrindų ir Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymų pakeitimus“, – sako žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas.
Per 100 naujosios Vyriausybės dienų Žemės ūkio ministerija ėmėsi ryžtingų žingsnių. Kol Europos Sąjungoje dar tik svarstoma Europos maisto politikos tarybos idėja, ministerija jau įkūrė savo Maisto tarybą. Taryba siekia išanalizuoti maisto grandinę, išsiaiškinti, ar joje pagrįstai pasiskirstoma kaina, ar yra jos dalių, gaunančių nepagrįstai didelį pelną. Analizė taip pat parodys, kokių suvaržymų esama ir iš valstybės pusės, kad būtų galima jų atsisakyti ar sumažinti.
Procesų skaidrumo, teisingumo ir mažinti ūkininkams tenkančią naštą siekiama ir kitais sprendimais.
- Patobulintas teisinis reglamentavimas tarp grūdų pardavėjų ir pirkėjų. Grūdų mėginių ėmimo pakeitimai prisidės prie grūdų kokybės tyrimų proceso aiškumo ir atvirumo, o atnaujintos Grūdų sutarties tipinės sąlygos suteiks daugiau garantijų grūdų augintojams. Šie pokyčiai prekybos grūdais procesą padarys skaidresnį.
- Atsisakyta reikalavimo apdrausti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano paramos lėšomis įsigytą turtą, taigi ūkininkai patys spręs, kaip jiems elgtis.
- Patikslinus melioracijos statinių nurašymo tvarką urbanizuotose teritorijose nefunkcionalių melioracijos statinių nebebus privaloma sunaikinti, iškasti, kaip šiuo metu reikalaujama. Po žeme esančius melioracijos statinius bus leidžiama nurašyti ir palikti suirti, jei tai nereikalaus papildomo tvarkymo. Tai sumažins finansinius kaštus ir biurokratinę naštą melioracijos statinių savininkams. Šiam ministerijos siūlymui dar turi pritarti Seimas.
- Įvertinus Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) visų priemonių lėšų panaudojimą prognozuojama, kad gali būti nepanaudota apie 40 mln. Eur. Todėl Žemės ūkio ministerija, siekdama, kad ūkininkai pasinaudotų parama ir taip reikalingos lėšos būtų įlietos į Lietuvos ekonomiką, o ne grąžintos į ES biudžetą, įpareigojo NMA nuo balandžio 7 d. iki gegužės 7 d. papildomai rinkti paraiškas (supaprastinta tvarka) pagal KPP priemonę ,,Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“.
40 mln. Eur paskirstomi sektoriams taip: pieninei galvijininkystei – 12 mln. Eur, mėsinei gyvulininkystei – 12 mln. Eur, sodininkystei, uogininkystei ir daržininkystei – 6 mln. Eur, kitiems augalininkystės sektoriams – 10 mln. Eur.
- Ypatingas dėmesys skiriamas smulkiesiems ūkininkams. Labai smulkiems ūkiams papildomai skirta 2,35 mln. eurų, kad būtų finansuotos visos reikalavimus atitinkančios pačių smulkiausių ūkininkų pateiktos paraiškos paramai gauti pagal strateginio plano intervencinę priemonę „Labai smulkių ūkių plėtra“.
- Patvirtintos 2025 m. Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės: ūkininkų laukia naujos galimybės ir svarbūs palengvinimai. Didžiausi pasikeitimai liečia ekologines sistemas – ūkininkams nuo šiol nebereikės atsisakyti dalies ariamosios žemės dėl privalomai pasirenkamų veiklų, jie galės rinktis dalyvauti bet kurioje vienoje kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veikloje. Svarbių palengvinimų sulauks ir gyvulius auginantys ūkininkai – su tais pačiais gyvuliais jie galės dalyvauti keliose priemonėse.
- Sumažinti geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimai dėl apsaugos juostų prie melioracijos griovių (GAAB 4). Nuo 2025 m. 3 m. apsaugos juostos turi būti paliekamos tik prie tų melioracijos griovių, kurie yra ne mažesni kaip 3 km ilgio arba 5 kv. km baseino ploto, arba kuriuose vandens tėkmė būna ne mažiau kaip 6 mėn. per metus. Prie kitų melioracijos griovių paliekamos 1 m. pločio apsaugos juostos. Šis pakeitimas palies apie 95 proc. melioracijos griovių, patenkančių į žemės ūkio naudmenas, ir sumažins ūkininkavimui taikomus apribojimus šalia melioracijos griovių.
- Taip pat sumažinti reikalavimai augalų kaitai (GAAB 7). Nuo 65 proc. iki 35 proc. sumažintas ariamosios žemės plotas, kuriame kasmet privaloma keisti pagrindinius pasėlius.
- Svarbu ir tai, kad duomenis apie mineralinių (neorganinių) ir (ar) organinių trąšų panaudojimo žurnalą ūkininkai galės pildyti Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje Trąšų naudojimo apskaitos posistemyje arba elektronine ar popierine forma vieną kartą per metus iki gruodžio 1 d. Duomenys popierinėje ar elektroninėje formoje gali būti pateikiami lauko ar valdos lygmeniu.
- Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registras pertvarkytas į registro informacinę sistemą. Taip sumažinta ūkininkams tenkanti administracinė našta, kadangi atsisakyta prievolės registruojant ar atnaujinant žemės ūkio valdas teikti Žemės ūkio ir kaimo verslo registro informacinės sistemos tvarkytojui dokumentus ar jų kopijas apie nekilnojamojo daikto naudojimo pagrindo patvirtinimo sutartis, neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre arba šių sutarčių sąrašus.
- Įmonės, užsiimančios žemės ūkio produktų perdirbimu, gali kreiptis lengvatinių paskolų pagal strateginio plano priemonę „Investicijos į žemės ūkio produktų perdirbimą“ . Didžiajai paskolos daliai – net 80 proc. – taikomos nulinės palūkanos.
- Ūkininkai gali kreiptis lengvatinių paskolų ne tik investiciniams projektams, bet ir apyvartinėms lėšoms. Paskoloms pagal priemones „Investicijos į žemės ūkio valdas“ ir „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ skirta 35 mln. Eur. O pagal priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ paskoloms skirta 19,94 mln. Eur.
„Svarbu ir tai, kad bus tiriama tranzitu per Lietuvos jūrų uostą Rusijos gabenamų grūdų kilmė. Kartu su Ukrainos ir Didžiosios Britanijos kolegomis sausį pasirašėme atnaujintą Susitarimo memorandumą dėl grūdų patikros schemos įgyvendinimo. Tai padės kovoti su neteisėtu Ukrainos grūdų eksportu iš okupuotų teritorijų“, – sako žemės ūkio ministras I. Hofmanas.
