Susisiekimo ministerijos iniciatyva pradėtas Lietuvos valstybinės reikšmės kelių kokybės auditas atskleidė pažeidimų mastą. Pirmajame audito etape ištyrus 10 skirtingų kelių ruožų paaiškėjo, kad tik vienas iš jų atitinka kokybės reikalavimus. 90 proc. neseniai rekonstruotų kelių nustatyti defektai, daugelis jų – esminiai. Specialistų vertinimu, šių defektų pasekmė – 5 metais, arba ketvirtadaliu, trumpesnis nei privalo būti kelių tarnavimo laikas.
„Pirmieji kelių kokybės audito rezultatai parodo aplaidumo ir piktnaudžiavimo mastą – net devyni iš dešimties kelių yra nekokybiški. Tai reiškia, kad į juos vėl reikės investuoti ne po planuotų 20, o po 15 metų. Galima sakyti, kad tuščiai iššvaistyta ketvirtadalis investicijų – apie 5,5 mln. eurų. Tai tiesioginė žala valstybei ir jos piliečiams. Tokie dalykai daugiau toleruojami nebus“, – sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
Visi pirmajame etape tirti 10 kelių ruožų baigti rekonstruoti 2014–2017 m., vieno iš jų statybos darbai dėl nustatytų esminių trūkumų dar nepriimti. Atliktiems rekonstravimo darbams, kurių bendra vertė – 22,35 mln. eurų, dar tebegalioja penkerių metų trukmės garantinis laikotarpis.
Kelio „ploninimas“ ir prastesnės medžiagos
Dažniausi tyrimų metu nustatyti pažeidimai – plonesni nei galioję normatyviniai dokumentai leido kelio konstrukcijos sluoksniai (pvz., per plonas kelio dangos apsauginis šalčiui atsparus sluoksnis arba kelio pagrindo skaldos sluoksnis), įvairiuose sluoksniuose panaudotos netinkamos, žemesnės kokybės medžiagos, taip pat galimai netinkamai atlikti darbai (pvz., tikėtina, kad asfalto mišinys buvo tankintas per daug atvėsęs arba lyjant ir pan.). Nustatyta, kad iš viso 10-yje tirtų objektų dėl dangos ploninimo asfalto paklota apie 3060 t mažiau nei turėtų būti.
Ekspertai nurodo nustatytų pažeidimų pasekmes: keliuose formuojasi provėžos ir duobės, pastebimas greitesnis dangos senėjimas, korėjimas ir plyšiai, kelio dangoje kaupiasi drėgmė, didesnis ardomasis šalčio poveikis, mažėja kelio laikomoji geba. Asfalto dangos pažeidimai atsiranda dar nesibaigus garantiniam laikotarpiui, o bendras tikėtinas kelio tarnavimo laikas sutrumpėja apie 5 metais.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (LAKD) duomenimis, rangovai turės taisyti 9 iš 10 ištirtų kelių ruožų. „Priklausomai nuo pažeidimų pobūdžio ir masto, dalyje kelių ruožų rangovai pažeistose vietose turės įrengti naują kelio dangos konstrukciją, dalyje kelių – papildomai pakloti asfaltbetonio sluoksnį, taip kompensuojant atskirų pagrindo sluoksnių storio trūkumą“, – sakė LAKD vadovas Vitalijus Andrejevas.
250 tūkst. eurų defektams ištaisyti
Vienas ryškiausių nustatytų pažeidimų pavyzdžių – kelio Nr. 5223 Buivydžiai–Lavoriškės–Kena ruožo nuo 0,00 iki 8,67 km rekonstrukcija (rangovas UAB „Kamesta“), kainavusi apie 3,3 mln. eurų. Darbai šiame kelio ruože užtruko dvigubai ilgiau nei numatyta sutartyje (2 metus vietoj 11 mėn.), per tą laiką rangovas reikalavo susitarimo dėl papildomų darbų, sutarties sąlygų pakeitimo, du kartus prašyta pratęsti sutartį. Baigiant darbus, techninės priežiūros metu vietomis buvo nustatyti didesni nei 15 proc. asfalto dangos storio nuokrypiai. Rangovas su nustatytais defektais nesutiko ir pareikalavo arbitražinio tyrimo, bet vėliau informavo, kad defektus ištaisė. 2014 m. viduryje baigtame rekonstruoti kelyje šiuo metu matomi akivaizdūs defektai, o atliktas tyrimas parodė, kad kelio konstrukcijoje yra per plonas skaldos pagrindo sluoksnis, jame panaudotos žemesnės kategorijos medžiagos, šalčiui atsparaus sluoksnio užterštumas viršija leistinas vertes. Šio kelio ruožo defektams ištaisyti reikės pakloti papildomą 3,5 cm storio asfaltbetonio sluoksnį, kas, ekspertų skaičiavimais, rangovui gali kainuoti apie 250 tūkst. eurų.
Pažymėtina, kad 10 pirmųjų ištirtų kelių ruožų yra rekonstravusios 6 skirtingos rangovų įmonės: po 1 ruožą – UAB „Kamesta“ ir UAB „Parama“, po 2 ruožus – UAB „Kauno keliai“, AB „Kauno tiltai“, AB „Panevėžio keliai“ ir UAB „Alkesta“ (vienam iš dviejų pastarosios bendrovės rekonstruotų kelio ruožų esminių pastabų nebuvo).
Kelių kokybės auditas tęsiamas
Šiuo metu kelių kokybės auditas yra tęsiamas – iki š. m. birželio 15 d. numatoma ištirti dar 23 rekonstruotus kelių ruožus. Tyrimus atlieka VšĮ Kelių ir transporto tyrimo institutas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kelių tyrimo institutas ir Švedijos Nacionalinis kelių ir transporto tyrimo institutas VTI.
Iki birželio mėn. taip pat numatomi ir detalesni pirmųjų 10 objektų tyrimai. Iki šiol ištirtuose kelių ruožuose, kuriuose nustatyti nuokrypiai viršija leistinas vertes, planuojama atlikti detalius tyrimus pažeidimų mastui nustatyti. Dėl ruožų, kuriuose nuokrypiai neviršija leistinų, tačiau garantiniu laikotarpiu kelio dangoje jau pastebimi pažeidimai, bus atliekama techninių projektų sprendinių analizė. Taip pat bus atliekami tyrimai dėl technologinių procesų pažeidimų ir vertinama, kaip techninės priežiūros metu buvo kontroliuojama atliekamų darbų kokybė. Iš rangovų bus pareikalauta pagal LAKD rekomendacijas ištaisyti nustatytus defektus.
Kelių kokybės auditu siekiama išsiaiškinti pagrindines pernelyg greito kelių susidėvėjimo priežastis, galimas sistemines klaidas ir užtikrinti kuo geresnę Lietuvos kelių kokybę ateityje. Konkrečių veiksmų imtasi dar praėjusiais metais: normatyviniais dokumentais leistinas kelio dangos storio nuokrypis sumažintas nuo 10 cm iki 3,4 cm, VšĮ Kelių ir transporto tyrimo institutas prieš pridavimą atlieka kiekvieno naujai rekonstruoto kelio kontrolinius matavimus.
LAKD vadovo V. Andrejevo teigimu, atsižvelgiant į gautus kelių kokybės tyrimų rezultatus, numatoma griežtinti kelių tiesimo ir rekonstravimo darbų techninę priežiūrą bei tobulinti normatyvinius dokumentus, peržiūrėti techninių projektų rengimo sutarčių administravimą, stiprinti LAKD darbuotojų technines kompetencijas.
