Jeigu miškai – Žemės plaučiai, tai upes drąsiai galima vadinti jos kraujagyslėmis. Jos nepaiso jokių sienų, jos teka nepriklausomai nuo politinių ar gamtinių sąlygų. Tiesa, dėl klimato kaitos – vis padrikiau, o dėl netinkamos žmonių veiklos – vis užterštesnės.
Upių pasaulyje – tūkstančiai. Vien Lietuvoje jų suskaičiuojama apie 29 900. Bendras jų ilgis siekia beveik 64 000 kilometrų. Didžiausia ir vandeningiausia Lietuvos upė – Nemunas, po jos rikiuojasi Neris, Venta, Šešupė, Mūša…
Deja, didžioji dalis jų – užterštos mikroplastikais, cheminėmis medžiagomis, nuotekomis. Į paviršinius vandenis išleidžiama apie 4000 mln. kubinių metrų nuotekų per metus. Ir, deja, viskas lieka upėse bei kituose vandens telkiniuose.
Pakviesti LR Aplinkos ministerijos net 20 Lietuvos savivaldybių bendruomenių visą šį pavasarį dalyvaus socialiniame projekte „KARTU. UŽ ŠVARESNES UPES“. Tai pilietinė sąmoningumo akcija, inspiruota projekto „RIVER CLEANUP“, pasklidusio po visą pasaulį ir vienijančio tūkstančius gamtos mylėtojų įvairiuose pasaulio kampeliuose.
Akcijos metu vietos bendruomenės tvarkys upių pakrantes, dalyvaus edukacinėje veikloje „Mikroplastikas buityje“ / „Kaip kasdieniniai mano įpročiai gali pagerinti vandens telkinių būklę?“, kurią praves lektorė aplinkosaugininkė Eglė Baltrūnaitė. Šios veiklos metu dalyviai mikroskopu tyrinės upės vandenį. Akcijos pabaigoje dalyvių laukia smagus piknikas jau sutvarkytoje upės pakrantėje.
„Mikroplastikas – palyginti nauja tyrimų sritis, tačiau be galo svarbi mūsų ateičiai. Tai 5 milimetrų dydžio ir mažesnės plastiko dalelės, dažniausiai susidarančios yrant plastikui. Kai kurias jų galime matyti plika akimi, kitas – tik per mikroskopą. Pasaulyje, nuo Everesto viršūnės iki Marianų įdubos, nėra vietos, kur nerastume mikroplastiko. Mokslininkai skaičiuoja, kad vandenynuose mikroplastiko dalelių yra 500 kartų daugiau, nei žvaigždžių mūsų galaktikoje! Mikroplastiko randama ir žuvų, gyvūnų audiniuose, ir žiurkių smegenyse, ir net moters placentoje, piene ir žmonių kraujyje, o kokį poveikį tai turi sveikatai, kol kas neaišku. Todėl svarbu kiek įmanoma mažinti plastiko vartojimą, ypač vienkartinio, tvariai naudoti turimus daiktus ir rūšiuoti. Nuo to gali priklausyti mūsų ateitis,“ – sako Eglė Baltrūnaitė.
„Neketiname apversti pasaulio per vieną dieną, nes tai – neįmanoma. Kviesdami bendruomenes dalyvauti akcijoje, kvietėme keisti pasaulį mažais bet dideliais žingsneliais. Labai džiugu, kad į kvietimą noriai atsiliepė mokyklos, vietos bendruomenė… Tikiu, kad daugelis akcijos dalyvių po šios dienos išeis „švaresni“ ekologinio sąmoningumo prasme,“ – sako akcijos „KARTU. UŽ ŠVARESNES UPES“ koordinatorė J. Morkvėnaitė – Paulauskienė.
Kviečiame dalyvauti akcijoje Vilniuje, kuri vyks gegužės 13 d. (11.00–14.00 val.)
Kontaktai pasiteirauti:
Jūratė Morkvėnaitė-Paulauskienė
Akcijos „KARTU. UŽ ŠVARESNES UPES“ koordinatorė
El. p. [email protected]
Mob. tel. 8 685 72 505
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.
